Nutukimas ir antsvoris

Nutukimo ir antsvorio atsiradimo eiga apibūdina, kaip palaipsniui organizme kaupiasi perteklinis riebalinis audinys ir formuojasi svorio perteklius:

1. Energijos balanso sutrikimas – kai suvartojama daugiau energijos (kalorijų), nei organizmas sunaudoja kasdieniams poreikiams bei fizinei veiklai.


2. Riebalų kaupimosi pradžia – nesunaudota energija kaupiama riebalų ląstelėse (adipocituose), kurios didėja apimtimi.


3. Adipocitų dauginimasis – ilgainiui, kai esamos ląstelės pasiekia maksimalų dydį, pradeda daugėti naujų riebalinių ląstelių.


4. Palaipsnis svorio didėjimas – svoris kyla iš lėto, dažnai nepastebimai, ir organizme atsiranda perteklinis riebalinis sluoksnis.


5. Stabilizacija arba progresavimas – svoris gali stabilizuotis ties tam tikru lygiu arba toliau didėti, jei energijos balansas išlieka teigiamas.


6. Perėjimas į nutukimą – kai kūno masės indeksas peržengia 30 kg/m² ribą, antsvoris pereina į nutukimą, o riebalų kaupimasis tampa patologinis.

Nutukimas ir antsvoris atsiranda dėl ilgalaikio energijos disbalanso, kai suvartojama daugiau kalorijų, negu organizmas sunaudoja. Šį procesą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:

1. Mityba – dažnas didelės energinės vertės, riebalų ir cukraus gausių produktų vartojimas.


2. Fizinis aktyvumas – mažas kasdienis judėjimas, sėdimas gyvenimo būdas.


3. Genetiniai veiksniai – paveldėtas polinkis į svorio didėjimą ir riebalų kaupimąsi.


4. Hormonų ir medžiagų apykaitos ypatumai – endokrininės sistemos įtaka apetitui, riebalų pasiskirstymui ir energijos sunaudojimui.


5. Psichologiniai ir socialiniai veiksniai – stresas, emocinis valgymas, socialinė aplinka, gyvenimo būdo įpročiai.


6. Amžius ir lytis – laikui bėgant medžiagų apykaita lėtėja, keičiasi hormonų pusiausvyra, todėl svoris linkęs augti.

Nutukimo ir antsvorio požymiai dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir siejami su pertekliniu riebalinio audinio kiekiu organizme:

• Padidėjusi kūno masė – svorio rodikliai viršija sveikatai laikomą normą pagal kūno masės indeksą (KMI).


• Kūno apimčių didėjimas – ryškesnės riebalų sankaupos pilvo, klubų, šlaunų ar kitose srityse.


• Padidėjęs liemens apimtis – ypač svarbus požymis, nes pilvinis nutukimas glaudžiai susijęs su sveikatos rizika.


• Greitesnis nuovargis ir sumažėjęs fizinis pajėgumas – net ir nedidelės fizinės veiklos metu.


• Sunkumo jausmas judant – atsiranda judesių lėtumas, gali varginti sąnarių apkrova.


• Pakitusios kūno proporcijos – riebalų pasiskirstymas tampa vizualiai pastebimas.

Esant nutukimui ar antsvoriui, svarbu įvertinti ne tik padidėjusį kūno svorį, bet ir galimas jo pasekmes organizmui. Atliekami tokie tyrimai:

1. Kūno masės indeksas (KMI) – pagrindinis rodiklis, leidžiantis nustatyti, ar yra antsvoris ar nutukimas.


2. Liemens apimtis ir liemens–klubų santykis – padeda įvertinti pilvinį nutukimą, kuris siejamas su didesne rizika.


3. Kraujo bendras tyrimas – suteikia informacijos apie bendrą organizmo būklę, galimą anemiją ar uždegimą.


4. Gliukozės kiekis kraujyje ir glikuotas hemoglobinas (HbA1c) – leidžia įvertinti cukrinio diabeto ar priešdiabeto riziką.


5. Lipidograma (cholesterolis, DTL, MTL, trigliceridai) – padeda nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.


6. Kepenų fermentai (ALT, AST, GGT) – įvertinami dėl galimos riebinės kepenų ligos.


7. Inkstų funkcijos rodikliai (kreatininas, šlapalas) – svarbūs bendram organų veiklos įvertinimui.


8. Skydliaukės hormonai (TSH, FT4) – atliekami, jei yra įtarimas, kad nutukimą gali lemti hipotirozė.


9. Kraujo spaudimo matavimas – dažna gretutinė problema esant antsvoriui ar nutukimui.


10. EKG – reikalinga, jei yra širdies ligų rizikos veiksnių ar nusiskundimų.

Nutukimo ir antsvorio gydymas yra ilgalaikis procesas, nukreiptas į svorio mažinimą ir komplikacijų prevenciją:

1. Gyvensenos keitimas – pagrindinis gydymo būdas, apimantis sveikos, subalansuotos mitybos planą (mažiau kalorijų, cukraus, riebalų, daugiau daržovių, skaidulų) bei reguliaraus fizinio aktyvumo didinimą.


2. Elgesio terapija – mokymasis keisti valgymo įpročius, atpažinti emocinį valgymą, palaipsniui ugdyti sveikesnį gyvenimo būdą.


3. Medikamentinis gydymas – skiriamas, jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka; vartojami vaistai, reguliuojantys apetitą ar mažinantys maisto pasisavinimą.


4. Chirurginis gydymas (bariatrinė chirurgija) – taikomas esant dideliam nutukimui (KMI > 40 arba > 35 su komplikacijomis), kai kitos priemonės neefektyvios; atliekamos skrandžio mažinimo ar šuntavimo operacijos.


5. Komplikacijų kontrolė – gydomas padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, dislipidemija, kepenų ir kitos ligos, susijusios su nutukimu.


6. Psichologinė pagalba – svarbi motyvacijai palaikyti, kovoti su stresu ir depresija, kurie gali trukdyti svorio kontrolei.

Nutukimas ir antsvoris gali sukelti daugybę komplikacijų, kurios apima skirtingas organizmo sistemas:

• Širdies ir kraujagyslių ligos – arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, insultas, širdies nepakankamumas.


• Cukrinis diabetas 2 tipo – dėl sumažėjusio organizmo jautrumo insulinui.


• Kepenų ligos – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kepenų cirozės rizika.


• Kvėpavimo sistemos sutrikimai – miego apnėja, dusulys, sumažėjęs plaučių tūris.


• Sąnarių ir kaulų pažeidimai – osteoartritas, stuburo ir kelių sąnarių apkrovos didėjimas.


• Onkologinės ligos – didesnė rizika susirgti tam tikrais vėžiniais susirgimais (pvz., storosios žarnos, krūties, endometriumo).


• Endokrininiai sutrikimai – hormonų pusiausvyros pokyčiai, nevaisingumas, policistinių kiaušidžių sindromas moterims.


• Psichologinės pasekmės – depresija, žema savivertė, socialinės stigmos poveikis.

• Subalansuota mityba – reguliariai maitintis, rinktis daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, riboti cukraus ir riebių patiekalų vartojimą.


• Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę (ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, sportas).


• Kasdienio judrumo didinimas – daugiau vaikščioti pėsčiomis, naudotis laiptais vietoje lifto, mažinti sėdėjimo laiką.


• Valgymo įpročių kontrolė – valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti persivalgymo, atpažinti emocinį valgymą.


• Reguliarus dienos režimas – pakankamai miegoti, valgyti tuo pačiu metu, vengti naktinių užkandžiavimų.


• Streso valdymas – naudoti sveikus būdus stresui įveikti (sportas, meditacija, hobiai), kad maistas netaptų kompensacijos priemone.


• Sveikatos priežiūra – reguliariai tikrinti kūno svorį, liemens apimtį, atlikti profilaktinius tyrimus, laiku kreiptis į gydytoją dėl svorio pokyčių.


•