Osteoporozė

Raumenų, kaulų, sąnarių
Osteoporozė – kaulų retėjimo liga.
Crevis | Shutterstock

Osteoporozė – kas tai?

Osteoporozė – tai lėtinė, progresuojanti kaulų sistema paveikianti liga, kuriai būdingas kaulinės masės sumažėjimas, kaulų mikroarchitektūros pokyčiai ir padidėjęs jų trapumas. Dėl šių pakitimų kaulai tampa silpnesni ir labiau linkę lūžti net esant nedidelei traumai ar apkrovai.



Osteoporozė dažniausiai išsivysto ilgainiui, be aiškių išorinių požymių, todėl vadinama „tyliąja liga“.



Ji gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, tačiau dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus moterims. Liga gali apimti visą skeletą, bet ypač dažnai pažeidžia stuburo slankstelius, šlaunikaulio kaklelį ir riešų kaulus.



Osteoporozė vertinama pagal kaulų tankio matavimus ir klasifikuojama pagal T rodiklius.



 


Osteoporozės atsiradimo eiga

Osteoporozė vystosi lėtai, dažnai nepastebimai, per daugelį metų. Pradinėje stadijoje kaulų tankis pradeda palaipsniui mažėti, kai kaulai pradeda netekti daugiau masės nei geba atsinaujinti. Šis procesas gali prasidėti dėl natūralaus senėjimo, hormoninių pokyčių (ypač po menopauzės moterims) arba nepakankamos kalcio ir vitamino D apykaitos.



Ilgainiui kaulinė struktūra tampa porėta ir silpna, nors išoriškai žmogus gali nejausti jokių pokyčių. Progresuojant ligai, didėja kaulų trapumas – net menkiausias krūvis ar suklupimas gali sukelti lūžį, ypač stuburo slankstelių, šlaunikaulio ar riešų srityje.



Dėl stuburo slankstelių suspaudimo gali mažėti ūgis, keistis laikysena. Kadangi osteoporozė ilgą laiką vystosi be skausmo, dažnai liga diagnozuojama tik po pirmojo lūžio.


Kodėl atsiranda osteoporozė?


  • Amžius – su amžiumi kaulinė masė natūraliai mažėja, ypač po 50 metų.

  • Hormoniniai pokyčiai – estrogenų sumažėjimas po menopauzės yra viena pagrindinių osteoporozės priežasčių moterims.

  • Nepakankama mityba – trūkstant kalcio, vitamino D ar baltymų, kaulai netenka pagrindinių statybinių medžiagų.

  • Fizinio aktyvumo stoka – ilgalaikis judėjimo trūkumas silpnina kaulų struktūrą.

  • Paveldimumas – polinkis sirgti osteoporoze gali būti paveldimas.

  • Lėtinės ligos – tokios kaip reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas ar skydliaukės ligos gali sutrikdyti kaulų apykaitą.

  • Tam tikri vaistai – ilgalaikis gliukokortikoidų, antiepilepsinių ar hormoninių vaistų vartojimas gali skatinti kaulų retėjimą.

  • Žalingi įpročiai – rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir per didelis kofeino kiekis gali neigiamai veikti kaulų būklę.


Osteoporozės simptomai


  • Dažnai jokių simptomų ankstyvoje stadijoje

  • Sumažėjęs ūgis

  • Nugaros skausmas dėl slankstelių lūžių

  • Kūprinė laikysena

  • Lūžiai net po nežymių traumų

  • Ribotas judrumas dėl kaulų pažeidimų


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant osteoporozę?


  1. Kaulų tankio matavimas (densitometrija) – pagrindinis tyrimas, vertinantis kaulų mineralinį tankį ir lūžių riziką.

  2. Kraujo tyrimai – įvertinami kalcio, vitamino D, fosforo, šarminės fosfatazės ir hormonų lygiai.

  3. Šlapimo tyrimai – gali būti atliekami kaulų apykaitos žymenims nustatyti.

  4. Rentgeno nuotraukos – naudojamos nustatyti jau įvykusius slankstelių lūžius ar deformacijas.

  5. Medicininė anamnezė ir fizinė apžiūra – įvertinama lūžių rizika ir rizikos veiksniai.


Kaip gydoma osteoporozė?

Gydymas siekia sustiprinti kaulus, sumažinti lūžių riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.




  1. Vaistai kaulų stiprinimui – bisfosfonatai, kalcio ir vitamino D papildai, selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai.

  2. Fiziniai pratimai – reguliarus fizinis aktyvumas, ypač svorio nešimo ir jėgos pratimai.

  3. Mitybos korekcijos – pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas.

  4. Gyvenimo būdo pokyčiai – rūkymo atsisakymas, alkoholio vartojimo ribojimas.

  5. Traumų prevencija – aplinkos pritaikymas, saugių judėjimo sąlygų užtikrinimas.

  6. Reguliarūs kontroliniai tyrimai – kaulų tankio stebėjimas gydymo efektyvumui įvertinti.


Kokias komplikacijas gali sukelti osteoporozė?

Osteoporozė gali sukelti kaulų lūžius, dažniausiai – šlaunikaulio kaklelio, riešo ir stuburo slankstelių. Šie lūžiai dažnai įvyksta net po nedidelio smūgio ar kritimo. Stuburo slankstelių lūžiai gali sukelti laikysenos pakitimus, tokius kaip kuprotą, bei ūgio sumažėjimą.



Lūžiai gali sukelti stiprų skausmą ir sumažinti judrumą, dėl ko gali išsivystyti ilgalaikė negalia.



Šlaunikaulio kaklelio lūžiai ypač pavojingi – dažnai reikalauja operacijos ir ilgalaikės reabilitacijos. Be to, lūžių pasekmės gali didinti infekcijų riziką ir bendrą sveikatos pablogėjimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.


Kaip išvengti osteoporozės?

Osteoporozės galima išvengti rūpinantis kaulų sveikata nuo ankstyvo amžiaus. Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, kurioje pakankamai kalcio ir vitamino D. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač svorio nešimo pratimai ir jėgos treniruotės, stiprina kaulus.



Reikia vengti rūkymo ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo, kurie silpnina kaulus.



Būtina palaikyti sveiką kūno svorį ir vengti ilgalaikio imobilumo. Vyresniems žmonėms rekomenduojama reguliariai tikrintis kaulų tankį ir, prireikus, vartoti gydytojo paskirtus papildus ar vaistus.



Taip pat svarbu užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas – šalinti kliūtis, kurios gali sukelti kritimus ir traumas.



 


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas