Krūties vėžys

Krūties vėžys dažniausiai vystosi palaipsniui, o jo eiga priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir agresyvumo. 

Galima išskirti pagrindinius krūties vėžio etapus ir tipinę ligos eigą:

1. Pradiniai pokyčiai. Ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šiame etape vėžys gali būti neinvazinis. Įprastai nėra jokių simptomų. 


2. Ankstyva vėžio stadija. Vėžys apsiriboja krūtimi, dar nėra išplitęs į limfmazgius ar kitus audinius. Gali būti apčiuopiamas guzelis, stebimi spenelio pokyčiai, odos įdubimai ar paraudimas. Gydymo prognozė labai gera, jeigu jis pradedamas nedelsiant.


3. Prasideda vėžio plitimas. Vėžys išplinta į netoliese esančius limfmazgius, dažniausiai pažasties srityje. Jau buvusius simptmus gali papildyti patinimai, skausmas ar spaudimo pojūtis. Taikomas sudėtingas, kombinuotas gydymas. 


4. Pažengusi vėžio stadija (metastazavęs vėžys). Vėžio ląstelės išplinta į kitus organus: kaulus, plaučius, kepenis, smegenis. Ligą pagydyti sunku, tačiau šiuolaikinis gydymas teikia vilčių arba gali pailginti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę.

Tiksli krūties vėžio priežastis dažnai nėra žinoma, tačiau nustatyta daugybė rizikos veiksnių, kurie didina tikimybę susirgti šia liga. Tai ne visada reiškia, kad žmogus būtinai susirgs, bet rizika yra didesnė.

Išskiriami šie krūties vėžio rizikos veiksniai:

• Paveldimumas ir genetika. Mutacijos BRCA1, BRCA2 ar kituose genuose. Jeigu giminėje (ypač jei sirgo artimos giminaitės, pavyzdžiui, mama, sesuo) yra buvę krūties ir/arba kiaušidžių vėžio atvejų, reikėtų skirti ypatingą dėmesį prevencijai. 


• Amžius. Krūties vėžio rizika su amžiumi didėja. 


• Hormonų įtaka. Stebima, kad krūties vėžys dažnenis tarp moterų, kurioms menstruacijos prasidėjo anksti (iki 12 m.,), menopauzė buvo vėlyva (po 55 m.), buvo taikoma ilgalaikė pakaitinė hormonų terapija, 


• Vėlyvas gimdymas. Vėžys dažnesnis, jei moteris nėra gimdžiusi arba gimdymas buvo vėlyvas ir kt.


• Radiacija. Krūtinės ląstos spindulinė terapija (ypač jauname amžiuje) padidina riziką.


• Su gyvenimo būdu siejami veiksniai. Krūties vėžio ir kitų onkologinių ligų riziką padidina alkoholio vartojimas, rūkymas, pasyvus gyvenimo būdas. 

Antsvoris arba nutukimas (ypač vyresniame amžiuje, po menopauzės) padidina krūties vėžio riziką. 

• Guzelis, gumbelis arba sukietėjimas krūtyje ar pažastyje (dažniausiai neskausmingas);


• Krūties formos, dydžio ar kontūro pokyčiai;


• Krūties odos įdubimai, sustandėjimas ar raukšlėjimasis (primena „apelsino žievelę“);


• Odos paraudimas, niežėjimas ar bėrimai;


• Spenelio formos pokyčiai: spenelis įdubo, pasidarė „įtrauktas“, pasisuko, padidėjo ar sumažėjo;


• Spenelis tapo labai jautrus, skausmingas;


• Išskyros iš spenelio, ypač - kruvinos ar bespalvės ir pasirodančios be didelio spaudimo, tekančios savaime;


• Patinę ar skausmingi limfmazgiai pažastyje;


• Skausmas krūtyje (pasitaiko rečiau);


• Į mastitą panašūs, uždegimą rodantys pojūčiai: krūtis karšta, skausminga, apsunkusi (pasitaiko rečiau). 

Pastebėjus bet kokius neįprastus pakitimus, būtina kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ar mamologą. Ankstyvas krūties vėžio nustatymas iš esmės pagerina gydymo sėkmę.

Įtarus krūties vėžį ir siekiant patikslinti diagnozę yra atliekami šie tyrimai:

• Krūtų apžiūra. Gydytojas apžiūri ir apčiuopia krūtis bei pažastis.


• Mamografija - svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas mamografu, naudojant rentgeno spindulius.


• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Dažniau naudojamas jaunesnėms moterims arba kaip papildomas tyrimas po mamografijos.


• Biopsija. Paimamas nustatyto įtartino darinio mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. 


• Imunohistocheminiai ir genetiniai tyrimai. Nustatomi hormonų (ER, PR) ir HER2 receptoriai – tai padeda parinkti tikslingiausią gydymą. Tiriamos genų BRCA1/BRCA2 mutacijos.


• Kiti tyrimai (ypač jei liga pažengusi). Krūtinės ląstos rentgenograma, pilvo echoskopija, kaulų scintigrafija, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT) – vertinama, ar vėžys neišplito į kitus organus.

Krūties vėžio gydymas priklauso nuo vėžio tipo, stadijos, amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kt. 

Įprastai taikomi šie gydymo metodai:

• Chirurginis gydymas. Mastektomija - pašalinama visa krūtis, gali būti šalinami ir aplinkiniai audiniai, pažasties limfmazgiai. Sektorektomija - pašalinama tik krūties dalis, t.y. tik navikas ir aplinkiniai audiniai, tačiau krūtis išsaugoma. 


• Spindulinė terapija (radioterapija). Spindulių pagalba naikinamos vėžinės ląstelės. Jis gydymas dažnai taikomas po krūtį išsaugančios operacijos. Gali būti skiriama ir pažengusios ligos atvejais – skausmui ar simptomams mažinti.


• Chemoterapija. Gydymas chemoterapiniais vaistais galima būti taikomas tiek siekiant sumažinti naviką prieš operaciją, tiek ir siekiant sunaikinti po operacijos likusias vėžines ląsteles.  


• Taikinių terapija. Šis gydymo būdas dažnai derinamas su kitais. Terapijos tikslas yra veaistais veikti specifinius naviko baltymus. 


• Imunoterapija. Dažniau taikoma, jei vėžys itin agresyvus. 


• Paliatyvus gydymas. Taikomas, jei vėžys labai pažengęs, gydymo prognozės nėra geros ir siekiama pagerinti gyvenimo kokybę, numalšinti skausmą.  
  
   

Krūties vėžio komplikacijos siejamos tiek su ligos plitimu, tiek ir su šalutiniais gydymo veiksniais:

• Metastazės (vėžio išplitimas kitose kūno vietose). Atsiradus metastazių yra vertinama, kad vėžys pasiekė 4 stadiją. 


• Limfedema. Jeigu gydymo metu buvo pašalinti arba spinduliuotės paveikti limfmazgiai, limfa gali užsistovėti, lemti skausmingus tinimus. 


• Randėjimas, krūties deformacija ar krūties netekimas. Gali reikėti papildomų procedūrų ar rekonstrukcinių operacijų, siekiant sumažinti po chirurginio gydymo likusius randus, atkurti krūties formą, jos vientisumą ar pačią krūtį (jei buvo atlikta masektomija). 


• Odos pakitimai po spindulinės terapijos. Oda gali būti paraudusi, sudirgusi, išsausėjusi. 


• Emociniai ir psichologiniai sunkumai. Tiek liga, tiek ir jos gydymas stipriai paveikia žmogaus emocinę ir psichologinę sveikatą. 


• Įvairios infekcijos. Chemoterapija lemia sumažėjusį atsparumą ligoms, tad žmogus tampa itin imlus įvairioms infekcijoms. 


• Įvairus šalutinis gydymo poveikis. Pavyzdžiui, pykinimas, plaukų slinkimas ir netekimas, nuovargis, karščio bangos, sąnarių skausmai, kaulų retėjimas, širdies veiklos sutrikimai ir kt. 
  
   

Lietuvoje 50 - 69 metų amžiaus moterys kartą per 2 metus gali nemokamai pasitikrinti krūtis - joms atliekamas mamografinis krūtų tyrimas. Tyrimo atlikimui reikėtų daugi šeimos gydytojo siuntimą. 

Kiekvienai moteriai taip pat labai svarbu kiekvieną mėnesį savarankiškai atlikti krūtų savityrą (apčiuopą). 

Krūtų savityrą reikėtų atlikti 1 kartą per mėnesį, praėjus 7-10 dienų po mėnesinių, jei jų nėra – bet kurią pasirinktą mėnesio dieną.

Krūtų savityra atliekama taip:

• Apžiūrėkite krūtis. Atsistokite prieš veidrodį, pakelkite rankas virš galvos, stebėkite krūtų formą, dydį, simetriją. Ieškokite odos įdubimų, spenelio įtraukimo ar pakitimų, paraudimų, bėrimų, patinimų. Rankas uždėkite ant klubų, pasilenkite ir tuomet dar kartą įdėmiai apžiūrėkite krūtis. 


• Apčiuopkite krūtis. Atsistokite ir naudodama trijų pirštų pagalvėles (ne galiukus), apčiuopkite kiekvieną krūtį. Krūtį apčiuopkite švelniai, bet šiek tiek paspausdama ir tarsi brėždama apskritimus ar linijas nuo spenelio į išorę. Atsigulkite ant nugaros, po krūtimi pasikiškite pagalvę, ranką pakelkite virš galvos ir kita ranka apčiuopkite krūtį taip pat, kaip stovint. 


• Apčiuopkite limfmazgius. Atlikdama krūtų apčiuopą, tikrinkite ir pažastis, nes jose esančių limfmazgių padidėjimas (jie juntami kaip padidėję gumbeliai, kurie gali būti skausmingi) yra vienas iš krūties vėžio simptomų. 

Pastebėjus bet kokius įtartinus pokyčius būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba mamologą.