Mastitas

Pirminė mastito priežastis yra laktostazė - pieno sąstovis krūtyje. Moteris jaučia sunkumą, tempimą vienoje ar abiejose krūtyse. Čiuopiant visa krūtis yra standesnė, kietesnė, neskausminga, tik jautresnė. Tam tikrose krūties dalyse galima apčiuopti vieną ar kelis sukietėjimus, ant spenelio gali matytis tarsi inkštiras - užsikimšęs pieno latakėlis. Moteris nekarščiuoja arba karščiavimas nedidelis - iki 37 - 38 °C.  

Jeigu pieno sąstovis nelikviduojamas, prasideda mastitas. Labai greitai (net po pusdienio ar paros) šokteli aukšta kūno temperatūra (iki 39 °C ir daugiau), krečia šaltis, skauda galvą, ryškiai pablogėja bendra savijauta, apima didelis silpnumas, mieguistumas arba atvirkščiai – vargina nemiga, dingsta apetitas.

Krūtyje jaučiamas veržimas, bukas arba diegiantis skausmas, kuris sustiprėja spaudžiant krūtį pirštais, naujagimiui čiulpiant arba nutraukiant pieną.

Uždegimo pažeista krūtis ar jos dalis pasidaro standžiai elastinga, oda švelniai parausta, paraudimas „vėduoklės” formos, plinta nuo spenelio į periferiją. Spenelis dažniausiai būna įtrūkęs. Krūtyje čiuopiamas skausmingas, aiškių ribų sukietėjimas.

Jeigu prasidėjęs mastitas nepradedamas gydyti, jis gali greitai komplikuotis: gali susidaryti pūliniai, jie gali trūkti.

Mastitą lemia laktostazė, t.y. pieno sąstovis krūtyse. Dėl laktostazės vystosi neinfekcinis mastitas, kuris gali „peraugti“ į infekcinį mastitą.

Neinfekcinis mastitas

Dėl pieno sąstovio, visų pirma, vystosi neinfekcinis mastitas.  Manoma, kad į krūties audinius patekus pieno baltymui, aktyvuojasi imuninė sistema, kuri šį baltymą laiko svetimkūniu, todėl krūtyje kyla uždegimas.

Infekcinis mastitas

Neinfekcinis mastitas, neisiimant priemonių, labai greitai gali virsti infekciniu mastitu, kurį sukelia į krūtį patekę patogenai. Jie patenka ant krūtų spenelių iš naujagimio nosiaryklės, nuo nešvarių rankų, apatinių drabužių, oro – lašeliniu būdu nuo užkrato nešiotojų.

Paprastai mastitą moterims po gimdymo sukelia stafilokokai, rečiau – streptokokai, kiti sąlygiškai patogeniniai mikrobai ir jų deriniai (Staphylococcus aureus kartu su Proteus, Escherichia coli, Klebsiella ir kt.)

• Paraudusi, pamėlusi krūties oda;


• Čiuopiamas neaiškių ribų sukietėjimas krūtyje;


• Krūties jautrumas;


• Krūties sustandėjimas, sukietėjimas;


• Sunkumo, tempimo jausmas krūtyje;


• Diegiantis krūties skausmas;


• Šaltkrėtis;


• Karščiavimas;


• Galvos skausmas;


• Bendras silpnumas;


• Padidėję, skausmingi limfmazgiai (skausmingos krūties pusėje);


• „Kaulų laužymas“ lyg sergant gripu.

Įprastai mastito nustymui pakanka anamnezės surinkimo, simptomų įvertinimo ir apžiūros.

Norėdamas įsitikinti, kad orgnizme yra prasidėjusi bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti kraujo tyrimą.

Gali būti imami pieno arba pūlių pasėliai.

Gydymas priklauso nuo to, kiek pažengusi yra liga.

Laktostazės ar nekomplikuoto, neinfekcinio mastito atveju įprastai pakanka užtikrinti tinkamą krūtų ištuštinimą, t.y. kuo dažniau žindyti kūdikį (ypač iš skaudamos krūties). Prieš žindymą krūtis galima pašildyti, o po žindymo - uždėti šaltą kompresą. Pasitarus su gydytoju arba vaistininku pagal poreikį galima vartoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo. Laikantis šių rekomendacijų moters savijauta turėtų pagerėti po 1 - 2 d.

Jeigu mastitas yra labiau pažengęs, infekcinis arba jeigu moters savijauta net ir tikrai gerai ištuštinant krūtis negerėja po 1 - 2 d. arba ima blogėti, būtina kreiptis į gydytoją. Įprastai yra skiriami antibiotikai.

Pūlingo mastito gydymas yra sudėtingesnis ir dažniausiai prireikia ne tik vaistų, bet ir chirurginio gydymo ligoninėje.

Negydomas arba nepakankamai gydomas mastito sukeltas uždegimas progresuoja, gali susidarti krūties pūlinys (abscesas). Krūtis dar labiau padidėja, oda tampa ryškiai raudona, su melsvu atspalviu, įtempta, blizganti, išryškėja poodinis paviršinis veninis tinklas.

Pūliniai gali būti pavieniai arba susilieję, paviršiniai, esantys pieno liaukos paviršiuje ir gilieji, išsidėstę pačioje pieno liaukoje arba po pieno liauka virš krūtinės ląstos raumenų.

Neatvertas pieno liaukos pūlinys gali pratrūkti per odą į išorę ar gilyn į vidinius audinius. Jei pūlinys pratrūksta į didesnę kraujagyslę, tuomet ūmai pablogėja bendra būklė, sustiprėja intoksikacija, prasideda sepsis.

Geriausia laktostazės ir mastito profilaktika – dažnas kūdikio dėjimas prie krūties ir teisinga žindymo technika bei savalaikis žindymo problemų sprendimas.

Jeigu pajuntate laktostazę, dar galite išvengti mastito. Svarbiausia taisyklė - toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta, ypač iš krūties, kurioje juntamas pieno sąstovis.

Krūtis prieš žindymą galima pašildyti uždėjus šiltą kompresą arba pastovėjus šiltame duše, tai palengvins pieno tekėjimą. Po žindymo ant krūtų trumpam galite uždėti šaltą kompresą (pavyzdžiui, šaltą kopūsto lapą).