Mastitas

Mastito atsiradimo eiga dažniausiai prasideda nuo pieno užsistovėjimo pieno latakuose žindymo metu. Kai pienas nevisiškai pasišalina iš krūties, tam tikrose srityse susidaro sąstovis, kuris sukelia spaudimą, uždegimą ir palankią terpę bakterijoms daugintis.

Per pažeistą spenelio odą ar įtrūkimus į pieno latakus gali patekti bakterijos (dažniausiai Staphylococcus aureus), kurios sukelia infekcinį uždegimą. Uždegimas išplinta į aplinkinius krūties audinius, dėl ko krūtis parausta, patinsta, tampa skausminga ir karšta.

Negydant, infekcija gali progresuoti iki pūlinio (absceso) susidarymo, kai pažeistoje vietoje kaupiasi pūliai. Tokiu atveju būklė tampa sudėtingesnė ir gali prireikti chirurginio gydymo. Ankstyvas mastito atpažinimas ir tinkamas reagavimas yra svarbūs siekiant išvengti komplikacijų ir išlaikyti galimybę tęsti žindymą.

• Pieno sąstovis. Dažniausia priežastis – neištuštėjusi krūtis arba užsikimšę pieno latakai, dėl ko susikaupia pienas ir sudaromos palankios sąlygos uždegimui.


• Spenelių įtrūkimai. Per pažeistą odą į krūtį gali patekti bakterijos, sukeliančios infekcinį mastitą.


• Netaisyklingas žindymas. Netinkama kūdikio padėtis ar retas žindymas gali lemti neefektyvų krūties ištuštinimą ir skatinti sąstovį.


• Silpnesnis imunitetas. Po gimdymo organizmo imuninė sistema gali būti nusilpusi, todėl padidėja infekcijų rizika.


• Per ilgas žindymo atidėjimas. Jei kūdikis ilgai nežindo arba per ilgas intervalas tarp žindymų, pienas kaupiasi ir sukelia spaudimą.


• Spaudžiantys drabužiai ar liemenėlės. Per stipriai spaudžiama krūtis gali trikdyti pieno tekėjimą ir skatinti sąstovį.


• Stresas ir nuovargis. Fizinė ir emocinė įtampa gali neigiamai paveikti žindymo procesą ir organizmo atsparumą.

Šie veiksniai gali veikti atskirai arba kartu, padidindami mastito riziką, ypač žindymo pradžioje.

• Paraudusi, pamėlusi krūties oda;


• Čiuopiamas neaiškių ribų sukietėjimas krūtyje;


• Krūties jautrumas;


• Krūties sustandėjimas, sukietėjimas;


• Sunkumo, tempimo jausmas krūtyje;


• Diegiantis krūties skausmas;


• Šaltkrėtis;


• Karščiavimas;


• Galvos skausmas;


• Bendras silpnumas;


• Padidėję, skausmingi limfmazgiai (skausmingos krūties pusėje);


• „Kaulų laužymas“ lyg sergant gripu.

1. Gydytojo apžiūra. Dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais – paraudimu, skausmingumu, patinimu ir karščiavimu.


2. Kraujo tyrimai. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinant uždegiminius rodiklius (leukocitų kiekį, CRB), kurie padidėja esant infekcijai.


3. Pieno pasėlis. Jei įtariamas infekcinis mastitas ar pūlinys, gali būti imamas pieno mėginys, siekiant nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.


4. Krūties echoskopija (ultragarsas). Naudojama, jei įtariamas krūties pūlinys (abscesas) – padeda įvertinti, ar susikaupė pūliai, ir ar reikalinga chirurginė intervencija.


5. Biopsija (labai retai). Atliekama tik tada, kai mastitas kartojasi ar įtariamas navikas, kuris imituoja uždegimą.

Paprastai daugeliu atvejų diagnozė nustatoma pagal simptomus, tačiau jei būklė sunkėja ar negerėja, svarbu atlikti papildomus tyrimus dėl tikslesnio įvertinimo.

1. Krūties ištuštinimas. Dažniausiai svarbiausias žingsnis – reguliarus ir pilnas krūties ištuštinimas žindant ar nutraukiant pieną. Tai padeda sumažinti sąstovį ir uždegimą.


2. Antibiotikai. Jei mastitas yra infekcinis, skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai (pvz., amoksicilinas su klavulano rūgštimi ar cefalosporinai), o jei reikia – pagal pasėlio rezultatus.


3. Skausmo ir temperatūros mažinimas. Gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar paracetamolis).


4. Krūties masažas ir šiluma. Prieš žindymą ar nutraukimą galima naudoti šiltus kompresus ar šiltą dušą – tai palengvina pieno tekėjimą ir sumažina spazmus.


5. Poilsis ir skysčių vartojimas. Organizmui reikia pakankamai poilsio ir hidratacijos, kad kovotų su uždegimu.


6. Pūlinio gydymas. Jei susiformuoja abscesas, jis gali būti punktuojamas (pūliai pašalinami adata) arba chirurgiškai drenuojamas.


7. Žindymo tęstinumas. Jei įmanoma, žindymas turėtų būti tęsiamas, nes tai padeda greičiau išvalyti krūtį – net jei moteris vartoja antibiotikus (nebent gydytojas rekomenduoja kitaip).

Mastitas, jei nėra laiku ir tinkamai gydomas, gali sukelti keletą nemalonių ir kartais rimtų komplikacijų, kurios paveikia tiek fizinę sveikatą, tiek žindymo galimybes.

Dažniausia komplikacija – krūties pūlinys, kai uždegimas progresuoja ir krūties audinyje susikaupia pūliai. Ši būklė sukelia didesnį skausmą, karščiavimą, audinių sustandėjimą ir dažnai reikalauja chirurginio pūlių pašalinimo.

Negydomas ar dažnai pasikartojantis mastitas gali tapti lėtiniu, kai uždegiminis procesas kartojasi ir sukelia nuolatinius audinių pažeidimus, randėjimą ar liaukų funkcijos sutrikimą. Tokiu atveju gali būti sunkiau žindyti ar visiškai nutraukiama pieno gamyba pažeistoje krūtyje.

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pieno latakų užsikimšimas, kuris ne tik sukelia diskomfortą, bet ir didina tolesnių uždegimų riziką. Dėl skausmo, diskomforto ar komplikacijų moterys gali anksti nutraukti žindymą, o tai gali paveikti kūdikio mitybą ir ryšį su motina.

Retais atvejais, jei infekcija išplinta, gali išsivystyti sisteminė infekcija (sepsis), kuri kelia pavojų gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo ligoninėje.

Svarbiausia – reguliarus ir efektyvus krūties ištuštinimas, nes užsistovėjęs pienas yra viena pagrindinių mastito priežasčių. Rekomenduojama žindyti kūdikį pagal poreikį, vengti per ilgų tarpų tarp žindymų ir užtikrinti, kad kūdikis tinkamai apžiotų spenelį, kad pienas ištekėtų laisvai.

Taip pat svarbu keisti kūdikio žindymo pozicijas, kad būtų ištuštinamos skirtingos krūties sritys, ir po žindymo prireikus lengvai pamasažuoti krūtį, ypač jei jaučiamas kietumas ar sąstovis. Jei krūtis neištuštėja pilnai, pieną galima atsargiai nutraukti rankomis ar pientraukiu.

Spenelių priežiūra – taip pat būtina. Reikia vengti įtrūkimų, o jei jie atsiranda, naudoti drėkinančius balzamus ar specialius kremus, o po žindymo leisti speneliams natūraliai išdžiūti.

Reikėtų vengti stipriai spaudžiančių liemenėlių ar drabužių, kurie gali trikdyti pieno tekėjimą. Be to, svarbu poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir streso mažinimas, nes šie veiksniai tiesiogiai veikia pieno gamybą ir moters organizmo atsparumą.

Laikantis šių priemonių, galima ne tik išvengti mastito, bet ir palaikyti sėkmingą bei malonų žindymo procesą tiek mamai, tiek kūdikiui.