Gaila, bet vis dažniau tenka išgirsti, kad vaikas serga autizmu. Ar mes mokame atpažinti šią ligą, būti su ja sergančiais kartu?
Kas yra autizmas?
Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai prasideda iki 3 metų amžiaus, t. y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi. Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad nusiramintų, arba daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, tokie žmonės turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Toks elgesys apsunkina ne tik sergančiojo autizmu, bet ir jo artimųjų bei kitų, kuriems tenka per gyvenimą bendrauti su tokiu asmeniu, gyvenimą.
Autizmo priežastys nėra tiksliai žinomos. Vieni mokslininkai nurodo, kad ligą lemia genai, kiti teigia, jog priežastis gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tėvai atžalos kalbos sunkumais paprastai susirūpina jai sulaukus maždaug 2 metų amžiaus, tačiau kitų požymių gali pasireikšti daug anksčiau.
Autizmo požymiai
Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kuriems yra autizmo spektro sutrikimų, pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), t. y. vaikai nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti, nors visa tai jau buvo tarsi gerai išmokę. Tai būdinga tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, neaišku. Autizmą galima įtarti, jeigu vaikas:
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai