Virtualaus gyvenimo įkaitai - ir vaikai, ir suaugusieji

Kaip atpažinti namuose tūnantį mažąjį „narkomaną“? Tipiška situacija: paprašius savo atžalos susitvarkyti kambarį, paruošti namų darbus ar ateiti vakarieniauti, kai vaikas žaidžia kompiuterinį žaidimą, pirmasis ligos požymis – stiprus susierzinimas ar net agresyvumas. Klasikiniai priklausomybės simptomai – vaiko noras izoliuotis savo kambaryje, kad galėtų ramiai žaisti kompiuterinius žaidimus. Menkiausias trikdis, ir vaikas tampa priešiškas visiems aplinkiniams. Papildomi simptomai – prasta koncentracija ir mityba, elementarios higienos trūkumas (vaikas, pavyzdžiui, nesimaudo, nesivalo dantų).

Maikas Fišeris pataria tėvams, kurie augina „ligoniuką“, nustatyti griežtą laiko kontrolę, t. y. nustatyti konkretų valandų skaičių per dieną, kiek vaikas gali žaisti kompiuterinius žaidimus. Taip pat pataria už nusižengimus trumpinti laiką ar visiškai drausti „darbą“ kompiuteriu. Turi būti kontroliuojama vaiko agresija, nes tokia situacija dažniausiai įkaitais laiko visą šeimą.

Daugelis tėvų vaikams nori suteikti ramybę, todėl dažnai „ligoniukai“ naudojasi situacija, kai pykčio protrūkiu jie gauna ko nori. Todėl patariama tėvams nusistatyti ribas.

Baisiausia, kad kompiuterinių žaidimų scenarijai perkeliami į realų gyvenimą. Vis dažniau pasitaiko smurtinių nusikaltimų, kurie vaikams atrodo kaip žaidimas.

Suaugusieji nenusileidžia vaikams

Nuo kompiuterinių žaidimų priklausomi žmonės dažnai yra protingi ir inteligentiški. Labiausiai juos įtraukia ne virtualūs priešininkų šaudymai, bet tam tikri taktiniai veiksmai. Dažniausiai žmonės net nejaučia, kad jiems kasdien didėja priklausomybė nuo kompiuterio, žaidimų ar interneto. Priimta manyti, kad tai atsitiks kažkam kitam, bet tik ne tau pačiam.