Ne kiekvienas žino, kad kartu galima vartoti ne visus vaistus. Kai kurie vaistai nedera tarpusavyje, o taip pat ir su tam tikrais maisto produktais, vitaminais.
Kaip dažnai pavydėdami žvelgiame į blizgiųjų žurnalų puslapiuose besišypsančias įžymybes! Kaip dažnai paslapčia norėdami joms prilygti ir puikuotis akinamai baltais dantimis, puolame juos balinti! Bet ar žinojote, kad tikroji holivudine vadinamos šypsenos paslaptis dažniausiai yra visai ne tai?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, apsinuodijimai botulotoksinu Lietuvoje yra labai reti, tačiau labai pavojingi. Per paskutinius penkerius metus (2011-2015 m.) užregistruota 13 botulizmo atvejų. Dažniausia šios ligos priežastis – namuose konservuoti grybai.
Dažnai privalomasis sveikatos draudimas suvokiamas tik kaip prievolė, net nesusimąstant apie jo užtikrinamas sveikatos paslaugų gavimo garantijas. Neapsidraudusiems šiuo draudimu, gydymo paslaugos pareikalautų išlaidų, kurių dydžio daugelis net neįsivaizduoja. Nebūnant draustiems reikėtų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Ne tik brangios, b...
Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi įmonė „Fidens“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais sergantiems Parkinsono liga kuria rankų drebėjimą mažinantį aparatą. Inovatyvių sprendimų sveikatinimo srityje veikianti lietuvių įmonė dalyvavo „Demola Vilnius“ studentų verslumo skatinimo programoje, kuri leido suburti komandą...
Alergija - viena iš dažniausių civilizacijos ligų. Neretai nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams, tačiau kaip atskirti, ar tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esate alergiški tam tikram maisto produktui?
Įprasta manyti, kad dantų taisymo turėtų bijoti tik vaikai – suaugusieji tarsi neturi teisės to prisipažinti. Apie tai užsiminus, aplinkiniai skuba raminti: „suimk save į rankas“, „nėra čia ko bijoti“, „tai tik tavo galvoje“ ir t.t. Tačiau žmogaus, kurio skausmo slenkstis yra išties žemas arba tiesiog bijančiam taisytis dantis be jokios paaiškin...
Aktyvų laisvalaikį (bėgiojimą, važinėjimą dviračiais, lauko žaidimus ir kt.) neretai apkartina sąnarių skausmai. Ortopedas traumatologas neigia įsigalėjusį stereotipą, kad sąnarių problemos daugiausia kankina tik vyresnio amžiaus žmones ir tikina, kad kiekvienam žmogui skausmas kyla dėl skirtingų ir labai individualių priežasčių. Tai reiškia, ka...
Retai pasitaiko, kad žmogus vartototų tik vieną vaistą, maisto papildą. Be to, natūralumą vertinantys nevengia ir įvairių vaistinių augalų, kurie ne visada dera su vaistais.
Širdies sveikata labai priklauso nuo to, kaip reaguojame į stresines situacijas. Dabar jau ir gydytojai, ir mokslininkai, ir patys pacientai pripažįsta, kad emocinis stresas skatina širdies kraujagyslių ligas – tačiau pasirodo, kad stresas stresui nelygus, todėl ir infarktą varo dviem skirtingais būdais...
Šiuo metu prezervatyvai yra viena populiariausių ir perkamiausių apsisaugojimo priemonių nuo nepageidaujamo nėštumo, anot didžiausios elektroninės parduotuvės Lietuvoje Pigu.lt pardavimo ekspertų. Tačiau žinant, kaip greitai ir kardinaliai keičiasi mūsų gyvenimo tempas, įpročiai ir gyvenimo būdas, įdomu kaip keisis ir prezervatyvai. Ką apie juos...
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja pagal mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklius. Dėl širdies sutrikimų į sveikatos specialistus besikreipiančių gyventojų itin padaugėja šiltuoju metų laiku.
Maksimali temperatūra, kurioje žmogus gali kvėpuoti, yra 116 laipsnių. Skaičius įspūdingas – juk daugeliui iš mūsų patiria nemažai nepatogumų jau tada, kai termometro stulpelis šokteli iki 30 laipsnių.
Jeigu poilsis neduoda pageidaujamo palengvėjimo, ir dieną vis tiek jaučiate nuovargį ir mieguistumą, verta susimąstyti: kodėl?
Milijonai žmonių visame pasaulyje, tiek moterys, tiek vyrai, kenčia nuo knarkimo. Tai ne tik poras erzinantis dalykas ar kantrybės išbandymo kantrybe testas, bet ir nemenkas pavojus žmogaus sveikatai, kadangi gali būti vienas iš pavojingos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomų.
Yra dalykų, kurių stengiamės nedaryti, nes mums yra įkalta į galvą, jog: a) taip daryti negerai, b) taip daryti negražu, c) taip daryti nesveika. Arba visi trys variantai kartu. Bet jei tik žinotumėte, kaip dažnai, norėdami būti geri, klystame...
Per kelis pastaruosius metus naujos genetinių DNR tyrimų technologijos neatpažįstamai pakeitė medicinos ir klinikinės genetikos sritis. Dabar kaip niekada anksčiau įmanoma tiksliai ir mažesnėmis sąnaudomis tirti ne tik pavienius genus, tačiau ir jų grupes (nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių genų), egzomą (visus koduojančius genus) ir net v...
Medikai bei psichologai savo pacientams jau ilgus šimtmečius rekomenduoja vykti pailsėti prie jūros. Harmoninga bangų mūša, pušų ošimas, švelnus smėlis, gaivus vėjas ir tarsi sulėtėjęs laikas stiprina fizinę bei dvasinę sveikatą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai vienareikšmiškai patvirtina ilgametę praktiką ir stebėjimus.
Po atostogų, ilgesnių savaitgalių ar šventinių dienų dažnas iš mūsų virsta „pelėda“. Būna, kenčiame tokio zombiško egzistavimo savaitę dvi ir vis tiek niekaip negalime grįžti į vėžes, prisiversti eiti miegoti anksčiau, kad iš ryto pagaliau atsikeltume jausdamiesi žmonėmis. Pažįstama situacija? Greičiausiai taip.
Lietuviai pas gydytoją vis dažniau apsilanko ne tik norėdami išspręsti konkrečią problemą, bet ir siekdami profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ar tiesiog pasikonsultuoti. Tačiau pasirinkti šeimos gydytoją ar gydytoją–specialistą nėra taip jau paprasta. Kaip tą padaryti?
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.