Daugelis iš mūsų kasdien kartoja tas pačias mitybos klaidas: derina nesuderinamus produktus, vakarienei valgo tai, ką reikėtų pusryčiams, ir atvirkščiai. Ką daryti?
Rentgeno nuotraukos leidžia pamatyti, kaip paradoksaliai atrodo mūsų „vidinis pasaulis“ – kai jame atsiduria tai, ko ten būti neturėtų, nustemba net ir visko savo praktikoje regėję gydytojai. Žvelgiant į šias nuotraukas kyla tik vienas klausimas: kaip tai įmanoma?
Amerikoje populiarus riešutų sviestas intensyviai skinasi kelią ir į lietuvių virtuvę. Tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorės Bertos Garuckės teigimu, tautiečiai po truputį įvertina šio valgio naudą ir randa vis daugiau jo panaudojimo būdų (pavyzdžiui, kad ir pagardinant paprasčiausius blynelius).
Eteriniai aliejai gali praversti daugeliu atvejų: jie maloniai kvepia, stiprina imunitetą, atbaido vabzdžius, o kai kuriais atvejais netgi gali pakeisti medikamentus. Sveikatos specialistai primena, kokie eteriniai aliejai turėtų būti kiekvienoje namų vaistinėlėje.
Užsiimdami remonto darbais paprastai daug dėmesio skiriame sienų spalvai, stiliui, grožiui apskritai, tačiau pamirštame, kad visi sienų dažai yra vienodi: esama tokių, kurie šiuolaikinių gamybos technologijų dėka gali padėti išvengti susirgimų.
Tikriausiai jus, kaip ir absoliučią daugumą, reguliariai kamuoja amžinas klausimas: ką valgyti šiandien? Gal neštis į darbą savo gamintą maistą? Gal ieškoti netoliese esančių kavinių? O gal tiesiog pasitenkinti lengvu užkandžiavimu? Mitybos specialistų teigimu, į pietų pertrauką darbe derėtų žvelgti atsakingai ir šį dienos ritualą paversti lygia...
Gana plačiai paplitusi nuomonė, kad negalima valgyti po 18:00. Dietologai nesutinka – jų teigimu, vakarieniauti galima net ir vėliau (svarbiausia, kad atsirinktumėte tinkamus produktus – taip galėsite pagražinti ir išsaugoti figūrą, nepriaugsite nereikalingo svorio).
Ar žinojote, kad šiuo metu Europoje išmetama maždaug 88 mln. tonų maisto per metus? Prie to prisideda ir lietuviai – kiekvienas iš mūsų kasmet išmeta apie 60 kg nesuvalgyto maisto. Vasarą išmetamo maisto kiekiai išauga dar labiau, tai didžiulė žala ne tik planetai, jos resursams, bet ir kiekvienam vartotojui – tai gali ženkliai kirsti per kišenę...
Celiulitas – tai struktūriniai riebalinio audinio pakitimai, susiję su tam tikrais organizmo sutrikimais, arba paprasčiau tariant – nelygi ir banguota oda, daugelio tiesiog vadinama „apelsino žievele“. Su šiuo sveikatai nekenkiančiu, tačiau estetiškai nemaloniu reiškiniu susiduria apie 90 % moterų ir netgi dalis vyrų.
Pakalbėkime apie tai, kokie produktai rūgština, kokie – šarmina organizmą, ir kaip tai veikia mūsų sveikatą.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, neleidžiančių augti nereikalingiems kilogramams ir padedančių greitai atsikratyti antsvorio – greita medžiagų apykaita (metabolizmas). Vienus tuo apdovanojo pati gamta, kiti gi turi pasistengti patys. Medžiagų apykaitą pagreitinti galima ne tik sportuojant – ją greitina ir kai kurie maisto produktai.
Šiltuoju metų laiku ant stalo atsiranda daug įvairiausių daržo gėrybių: kiekvienas turi iš ko pasirinkti – ir pagal spalvą, ir pagal skonį, ir pagal naudingąsias savybes. Tačiau viena daržovė jau daug metų neužleidžia lyderių pozicijų. Anot mitybos specialistų, trumpavaisiai agurkai – tiesiog idealus pasirinkimas.
Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (International agency for research on Cancer – IARC) Lione, Prancūzija, duomenimis, naktinis pamaininis darbas – greičiausiai kancerogeniškas veiksnys. Naujausias įvertinimas bus publikuotas IARC monografijų 124-ajame leidinyje.
Šių metų laiku karaliaujančias uogas ir kitas daržo gėrybes sočiai valgome šviežias, tačiau, kai jų atsargų pripildome ir ateičiai, į pagalbą pasitelkiame kepinius. Juk šviežiomis uogomis, vaisiais ar daržovėmis galima įdaryti blynus, kepti pyragus, dėti ant picos ar integruoti į kitus patiekalus. Tiesa, neatsiejamas kepinių komponentas – miltai...
Šiltuoju metų laiku vaistines užplūsta alergijomis besiskundžiantys žmonės, bėrimą ar kūną nusėjusias pūsles dažnas painiojantys su per ilgo kaitinimosi saulėje padariniais (nors priežastis gali slypėti aplink augančiuose augaluose, kurie lietingomis dienomis odai neretai tampa dar pavojingesni).
Džindžer ir Džordžas – pati seniausia pora Pietų Karolinoje (JAV). Kartu jie nugyveno jau 60 metų.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų