Skaičiuojantiems kalorijas niekada negalima aklai tikėti viskuo, kas rašoma ant produkto pakuotės – juk patiekalo kaloringumas labai priklausys nuo to, ką ir kaip gaminsite. Siūlome sužinoti, kiek kalorijų turės 100 g produkto, jeigu pasirinksite vieną iš nurodytų gaminimo būdų (beje, išduosime paslaptį: didesnis kaloringumas – ne visada blogybė!)
Vaikystėje mūsų energija liejosi per kraštus, tačiau metams bėgant net ir įprastos užduotys ima reikalauti daugiau laiko ir jėgų. Rasti minutėlę laiko treniruotėms vis sudėtingiau, tačiau palaikyti gerą formą svarbu – juk jeigu atleisite vadeles, vėliau sveikatos problemų neišvengsite...
Vieni paprasčiausių grūdų slepia nepaprastus lobius – juk neatsitiktinai avižos taip plačiai naudojamos liaudies medicinoje.
Rugpjūčio antroje pusėje turgūs ir prekybos centrai pakvimpa arbūzais. Ar žinote, kuo šie vaisiai (o tiksliau – netikros uogos) naudingi mūsų organizmui, kaip juos išsirinkti ir su kuo valgyti?
Žarnyno valymo procedūrų pradininku laikomas rusų biologas ir Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas. Jau prieš šimtmetį savo „Optimizmo etiuduose“ jis rašė, kad labiausiai žmogaus amžių trumpina organizmo apsinuodijimas toksinais, susidarančiais žarnyne pūvant mikroflorai.
Atsikratyti ilgą laiką kauptų kilogramų sudėtinga, tačiau įmanoma – svarbu tik laikytis kelių taisyklių, ir nereikalingas svoris nepastebimai ištirps savaime. Vis dėlto siekiant greitesnių rezultatų šios taisyklės neretai ignoruojamos... Kokios dažniausios klaidos kliudo lieknėti?
Daugelis iš mūsų kasdien kartoja tas pačias mitybos klaidas: derina nesuderinamus produktus, vakarienei valgo tai, ką reikėtų pusryčiams, ir atvirkščiai. Ką daryti?
Rentgeno nuotraukos leidžia pamatyti, kaip paradoksaliai atrodo mūsų „vidinis pasaulis“ – kai jame atsiduria tai, ko ten būti neturėtų, nustemba net ir visko savo praktikoje regėję gydytojai. Žvelgiant į šias nuotraukas kyla tik vienas klausimas: kaip tai įmanoma?
Amerikoje populiarus riešutų sviestas intensyviai skinasi kelią ir į lietuvių virtuvę. Tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorės Bertos Garuckės teigimu, tautiečiai po truputį įvertina šio valgio naudą ir randa vis daugiau jo panaudojimo būdų (pavyzdžiui, kad ir pagardinant paprasčiausius blynelius).
Eteriniai aliejai gali praversti daugeliu atvejų: jie maloniai kvepia, stiprina imunitetą, atbaido vabzdžius, o kai kuriais atvejais netgi gali pakeisti medikamentus. Sveikatos specialistai primena, kokie eteriniai aliejai turėtų būti kiekvienoje namų vaistinėlėje.
Užsiimdami remonto darbais paprastai daug dėmesio skiriame sienų spalvai, stiliui, grožiui apskritai, tačiau pamirštame, kad visi sienų dažai yra vienodi: esama tokių, kurie šiuolaikinių gamybos technologijų dėka gali padėti išvengti susirgimų.
Tikriausiai jus, kaip ir absoliučią daugumą, reguliariai kamuoja amžinas klausimas: ką valgyti šiandien? Gal neštis į darbą savo gamintą maistą? Gal ieškoti netoliese esančių kavinių? O gal tiesiog pasitenkinti lengvu užkandžiavimu? Mitybos specialistų teigimu, į pietų pertrauką darbe derėtų žvelgti atsakingai ir šį dienos ritualą paversti lygia...
Gana plačiai paplitusi nuomonė, kad negalima valgyti po 18:00. Dietologai nesutinka – jų teigimu, vakarieniauti galima net ir vėliau (svarbiausia, kad atsirinktumėte tinkamus produktus – taip galėsite pagražinti ir išsaugoti figūrą, nepriaugsite nereikalingo svorio).
Ar žinojote, kad šiuo metu Europoje išmetama maždaug 88 mln. tonų maisto per metus? Prie to prisideda ir lietuviai – kiekvienas iš mūsų kasmet išmeta apie 60 kg nesuvalgyto maisto. Vasarą išmetamo maisto kiekiai išauga dar labiau, tai didžiulė žala ne tik planetai, jos resursams, bet ir kiekvienam vartotojui – tai gali ženkliai kirsti per kišenę...
Celiulitas – tai struktūriniai riebalinio audinio pakitimai, susiję su tam tikrais organizmo sutrikimais, arba paprasčiau tariant – nelygi ir banguota oda, daugelio tiesiog vadinama „apelsino žievele“. Su šiuo sveikatai nekenkiančiu, tačiau estetiškai nemaloniu reiškiniu susiduria apie 90 % moterų ir netgi dalis vyrų.
Pakalbėkime apie tai, kokie produktai rūgština, kokie – šarmina organizmą, ir kaip tai veikia mūsų sveikatą.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.