Antra straipsnio dalis.
Tikėti horoskopais ar ne – kiekvieno teisė rinktis. Tačiau pasiskaityti vis tiek įdomu... O gal išsipildys?
Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje valgo duoną, tačiau ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdienis produktas teikia jų organizmui. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena vartotojams gerąsias duonos savybes.
Įkvepiantis video apie tai, kad niekada negalima pasiduoti.
Tikriausiai kiekvienam yra tekę girdėti posakį: „esi tai, ką valgai“. Niekas nepaneigs, kad graikiniai riešutai panašūs į smegenis – ir, kas įdomiausia, iš tiesų yra joms labai naudingi. Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Toliau pateikiame keletą itin paplitusių maisto produktų, kurie ne tik primena žmogaus organus, tačiau taip pat padeda...
Norite apsaugoti savo širdį nuo ligų? Mokslininkai sudarė jai naudingiausių gėrimų penketuką.
Saldumynai – ne toks jau baisus baubas, kokį žmonės linkę įsivaizduoti. Kai kurie saldėsiai yra netgi naudingi sveikatai!
Rapsai yra vienas iš seniausiai kultivuojamų augalų planetoje dar nuo antikos laikų. Seniau buvo auginami techninės paskirties rapsai ir su maistu nieko bendro neturėjo. O 1970 m. buvo išvesti maistiniai rapsai, turintys daug žmogaus organizmui naudingų savybių ir medžiagų.
Japonai mėgsta pokštauti, juoktis patys ir juokinti kitus – net apsilankymą pas gydytoją jie sugeba paversti tikra siaubo komedija... :)
Plombyras iš riebios grietinėlės, balta duona, sviestas... Į šiuos produktus sveikos mitybos propaguotojams žiūri kreivai. O be reikalo! Toks maistas turi ne ką mažiau privalumų nei trūkumų.
Miesto gyventojai dažnai pasvajoja apie šviežias, savo rankomis užaugintas daržoves ar gardžiai kvepiančias prieskonines žoleles, tačiau neretai svajonės taip ir lieka neįgyvendintos, juk, atrodo, gyvenant daugiabutyje tokiems norams tiesiog nelemta išsipildyti. Ir vis dėl to...
Kiaušiniai – daugelio mėgstamas produktas, tačiau pastaruoju metu nuomonės dėl jo nevienareikšmės. Net ir priskyrus jiems kai kurias „nuodėmes“, gydytojai dietologai vis tiek laikosi nuomonės, jog visiškai vengti šio produkto negalima. Juk kiaušiniuose yra daugybė organizmui būtinų maistingųjų medžiagų – pradedant pagrindiniais vitaminais bei mi...
Niekam ne paslaptis, kad biurų darbuotojai, sėdintys kiaurą dieną prie kompiuterio, mėgsta pakramsnoti ką nors skanaus. Vis dėlto rimčiau apie savo pasirinkimą pradedama mąstyti tik tada, kai suvalgytos bandelės ir šokolodukai riebalų pavidalu nusėda ant talijos. Kuo užkandžiauti, kad tai nekenktų nei figūrai, nei sveikatai?
Statistika negailestinga: kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų nukenčia vis daugiau žmonių, o aukomis tampa vis jaunesni... Kaip to išvengti? Kaip sau padėti? Geriausias vaistas – profilaktika, todėl prisiminkime pagrindines taisykles, kurios padės užkirsti kelią problemoms ateityje.
Vasara ir ruduo – puikus metas savo organizmą palepinti šviežiais sezoniniais vaisiais: obuoliukais, kriaušėmis, slyvomis ir t.t. Tačiau sezonui pasibaigus šie vaisiai įprastai užleidžia vietą egzotiniams, mūsų kraštuose neaugantiems skanėstams. Kuo jie naudingi ir ar tikrai naudingi visiems?
Šalį jau bemaž mėnesį sukaustę šalčiai daugelį priverčia likti namuose. Baimindamiesi sužvarbti gyventojai vis daugiau laiko praleidžia įsitaisę šiltuose būstuose, kuriuose taip pat laiką mėgsta leisti maistinės kandys, tūnančios virtuvės spintelėse ir užkaboriuose.
Jeigu pastebėjote, kad plaukai jau ne tokie stiprūs, kaip anksčiau, praranda savo žvilgesį, atrodo blankūs, trapūs ir ėmė slinkti, nenusiminkite – šią problemą galima išspręsti. Greičiausiai jums tiesiog trūksta kai kurių vitaminų.
Viskas mūsų organizme paklūsta tam tikram ritmui: širdis, plaučiai ir raumenys... Vidaus organų aktyvumas taip pat nevienodas skirtingu paros metu – pavyzdžiui, naktį sulėtėja pulsas, nukrenta kūno temperatūra.
Anglies monoksidą (CO) kraujo hemoglobinas pasisavina 210 kartų greičiau negu deguonį. Todėl esant net mažai monoksido koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne deguonį, o būtent šiuos nuodus.
Gamta pasirūpino, kad su natūraliais produktais žmogus gautų visą biologiškai aktyvių medžiagų, būtinų visavertei organizmo veiklai palaikyti. Kokie gi iš jų naudingiausi?
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.