Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (makula)

Ligos eiga priklauso nuo jos formos ir to, kuri vieta labiausiai pažeista.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija gali būti ankstyvoji arba vėlyvoji.

Sergant ankstyvąja ligos stadijai aptinkami apvalūs, smulkūs, šviesiai gelsvi židiniai. Laikui bėgant jie didėja, vienas su kitu susilieja, pakinta tinklainės pigmentacija.

Vėlyvoji AGDD gali būti dviejų formų: sausoji (atrofinė) ir neovaskulinė (eksudacinė).

Atrofinės ligos formos atvejais pažeidžiami gyslainės kapiliarai, fotoreceptoriai, pigmentinis tinklainės epitelis, nustatomi pigmentacijos pokyčiai.

Neovaskulinė degeneracija yra žymiai sunkesnė ir iki 90 proc. atvejų gali sukelti aklumą. Be to, šiuo atveju regėjimo netenkama greičiau, ligonis mato ženkliai mažiau nei sergantieji sausąja (atrofine) AGDD, kurios prognozė yra geresnė.

Ankstyvosios AGDD metu dažnai pacientai neturi nusiskundimų. Ligonis gali tik matyti iškraipytus daiktus, didesnius arba mažesnius, netaisyklingus vaizdus.

Dažniausi ligos rizikos veiksniai:
paveldimumas;
nutukimas;
hipercholesterolemija;
amžius (dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 m. žmonėms);
rasė (dažniau serga baltaodžiai);
lytis (dažniau serga moterys);
šviesi rainelės spalva (dažniau serga mėlynakiai);
hiperglikemija;
hipermetropija;
arterinė hipertenzija;
širdies ligos;
žalingi įpročiai;
mitybos sutrikimai (įvairių maisto medžiagų trūkumas);
aplinkos poveikis;
mažas fizinis aktyvumas;
stresas, nepalankios darbo sąlygos.

1. Vaizdo liejimasis (pvz., neaiškus spausdintas tekstas, tiesios linijos atrodo kreivos ar su pertrūkiais).
2. Kraujosrūvos akių junginėse;
3. Matomas neryškus vaizdas;
4. Akies dugno pakitimai;
5. Regėjimo sutrikimai;
6. Tamsi dėmė regėjimo lauko viduryje;
7. Apakimas.

Diagnozuojant tinklainės pakitimus, atliekamos tinklainės angiogramos.
Sergantiesiems neovaskuline (eksudacine) AGDD atliekami klinikiniai tyrimai.

Pablogėja sergančiojo gyvenimo kokybė - jis negali atlikti buities darbų, skaityti, rašyti, vairuoti, dažniau patiria kaulų lūžių.