Amžinė geltonosios dėmės degeneracija

1. Tinklainės ląstelių senėjimas – su amžiumi silpnėja tinklainės funkcija, ypač centrinėje jos dalyje – geltonojoje dėmėje (makuloje).


2. Drūzų kaupimasis – po tinklaine pradeda kauptis smulkios gelsvos medžiagos sankaupos (drūzos), kurios trikdo medžiagų apykaitą tarp tinklainės ir gyslainės.


3. Sutrikusi makulos mityba – drūzos ir senstančios ląstelės trukdo deguonies bei maistinių medžiagų tiekimui, pradeda nykti fotoreceptoriai.


4. Sausa AGDD forma – tai dažniausia forma; lėtai progresuojanti, kai tinklainės ląstelės tiesiog degeneruoja ir miršta.


5. Šlapios AGDD forma – kai kuriais atvejais vystosi greitesnė forma: po tinklaine pradeda augti naujos, nesveikos kraujagyslės, kurios prasisunkia ir kraujuoja.


6. Tinklainės randėjimas – kraujavimas ar skysčių kaupimasis pažeidžia audinius, formuojasi randai, kurie negrįžtamai sunaikina centrinio matymo sritį.


7. Regėjimo praradimas – pažengusiose stadijose centrinis matymas labai susilpnėja arba išnyksta, nors šoninis (periferinis) regėjimas lieka išsaugotas.

Liga dažniausiai prasideda tyliai, o simptomai atsiranda tik pažengus degeneracijos procesui.

1. Amžius – pagrindinis rizikos veiksnys; liga dažniausiai išsivysto vyresniems nei 55–60 metų asmenims.


2. Genetinis polinkis – paveldimumas turi įtakos; kai kurios genų variacijos padidina AGDD išsivystymo riziką.


3. Rūkymas – žymiai padidina riziką, nes sukelia oksidacinį stresą tinklainėje ir blogina jos kraujotaką.


4. Saulės (UV) spindulių poveikis – ilgalaikis neapsaugotas akių kontaktas su saulės šviesa gali prisidėti prie tinklainės pažeidimo.


5. Netinkama mityba – antioksidantų, vitaminų C, E, cinko, liuteino ar omega-3 trūkumas silpnina akių apsaugą nuo laisvųjų radikalų.


6. Aukštas kraujospūdis ir širdies ligos – sutrikusi kraujotaka gali paveikti akių aprūpinimą deguonimi.


7. Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka – susiję su kraujagyslių ir ląstelių funkcijų silpnėjimu.


8. Šviesios akys – mažiau pigmento gali reikšti silpnesnę apsaugą nuo šviesos žalos.

AGDD vystymuisi įtakos turi lėtinis oksidacinis stresas, kuris ilgainiui pažeidžia tinklainės ląsteles ir skatina jų nykimą ar nenormalių kraujagyslių augimą.

• Lėtai silpnėjantis centrinis regėjimas – tampa sunku skaityti, rašyti, siuvinėti ar atlikti kitus tikslius darbus.


• Neryškus ar išplaukęs matymas – objektai tampa neaiškūs ar „išsilieja“ centrinėje regėjimo srityje.


• Tiesių linijų išsikreipimas (metamorfopsija) – tiesios linijos (pvz., langų rėmai, lentynos) atrodo banguotos ar išlenktos.


• Tamsi ar tuščia dėmė matymo centre (skotoma) – ypač pažengusiose stadijose, kai prarandama centrinio matymo zona.


• Spalvų blukimas – spalvos tampa mažiau ryškios, praranda intensyvumą.


• Sunku atpažinti veidus – nors šoninis matymas lieka, veidai ar smulkios detalės pasidaro neaiškios.


• Vienos akies regos pablogėjimas – dažnai pradžioje pažeidžiama tik viena akis, todėl simptomai gali būti nepastebimi, kol nepaveikiamos abi.

AGDD nesukelia visiško aklumo, nes periferinis regėjimas išlieka, tačiau ženkliai blogina gyvenimo kokybę, ypač jei nesikreipiama laiku.

1. Regėjimo aštrumo testas – vertinama, kiek pacientas mato iš arti ir toli; sumažėjusi centrinio regėjimo raiška gali būti pirmas požymis.


2. Amsler tinklelis – paprastas testas, leidžiantis įvertinti, ar matomos tiesios linijos nesikreipia ar neatsiranda tuščia dėmė (metamorfopsija).


3. Tinklainės ištyrimas oftalmoskopu – gydytojas apžiūri akies dugną, vertina drūzų buvimą, tinklainės pigmento pokyčius ar kraujagyslių augimą.


4. OCT (optinė koherentinė tomografija) – tai neinvazinis skenavimas, leidžiantis išsamiai įvertinti tinklainės sluoksnius, skysčių sankaupas ar drūzų kiekį.


5. Fluoresceino angiografija – į veną suleidžiama dažo, o vėliau fotografuojamos tinklainės kraujagyslės; padeda nustatyti, ar yra nenormalių kraujagyslių (šlapioji forma).


6. Indocianino žalia angiografija (ICG) – naudojama detalesniam gyslainės kraujotakos vertinimui, dažniausiai šlapios AGDD atveju.


7. Autofluorescencijos tyrimas – padeda įvertinti pigmentinio epitelio pažeidimus ar degeneracinius pokyčius.

Sausosios formos gydymas:

1. Antioksidantų papildai – skiriami pagal AREDS2 (angl. Age-Related Eye Disease Study) formulę: vitaminai C, E, cinkas, varis, liuteinas, zeaksantinas – padeda lėtinti ligos progresavimą.


2. Reguliarus stebėjimas – atliekami kontroliniai regėjimo testai ir OCT tyrimai, kad būtų laiku pastebėti pokyčiai.


3. Mityba ir gyvenimo būdas – svarbu valgyti daug žalių lapinių daržovių, žuvies, vartoti mažiau sočiųjų riebalų; mesti rūkyti.


4. Akių apsauga nuo UV spindulių – nešioti akinius su apsauga nuo saulės.

Šlapiosios formos gydymas:

1. Anti-VEGF injekcijos – į stiklakūnį leidžiami vaistai (ranibizumabas, afliberceptas, bevacizumabas), stabdantys nenormalių kraujagyslių augimą ir skysčio kaupimąsi.


2. Reguliarūs OCT tyrimai – vertinama gydymo veiksmingumas, dažnai gydymas taikomas kas mėnesį ar pagal poreikį.


3. Reabilitacija esant pažengusiai ligai – naudojami didinamieji optiniai prietaisai, mokomasi naudotis periferiniu regėjimu.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), ypač pažengusi, gali sukelti reikšmingų komplikacijų, kurios daro įtaką kasdieniam gyvenimui, regėjimui ir emocinei būklei.

Pagrindinė komplikacija – centrinio regėjimo praradimas. Nors periferinis matymas lieka, sutrikęs centrinis matymas trukdo skaityti, rašyti, atpažinti veidus, vairuoti ar atlikti smulkius darbus.

Sergant šlapia AGDD forma, viena iš rimčiausių komplikacijų yra tinklainės kraujavimas, kuris gali įvykti dėl naujų, nesandarių kraujagyslių plyšimo. Tai gali sukelti staigų regėjimo pablogėjimą ir randų susidarymą tinklainėje.

Kita galima pasekmė – geografinė atrofija (sausos AGDD atveju), kai tinklainės centrinė dalis nyksta, plinta „akloji dėmė“ (skotoma), o regėjimas blogėja nepastebimai, bet nuolat.

Dėl regėjimo sutrikimų gali išsivystyti psichologinės komplikacijos, tokios kaip depresija, nerimas, socialinė izoliacija, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, praradusiems savarankiškumą.

Kai kuriais atvejais, ypač vyresniame amžiuje, blogėjantis regėjimas didina ir kritimų bei traumų riziką, nes sutrinka erdvinis orientavimasis.

Nors AGDD nesukelia visiško aklumo, regos aštrumo praradimas turi didelį poveikį gyvenimo kokybei, todėl labai svarbu laiku ją diagnozuoti, gydyti ir tinkamai prižiūrėti.

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima reikšmingai sumažinti riziką ir sulėtinti ligos progresavimą, jei laikomasi sveiko gyvenimo būdo ir tinkamai rūpinamasi akių sveikata.

Pirmiausia labai svarbu mesti rūkyti – rūkymas yra vienas stipriausių rizikos veiksnių, žalingai veikiančių tinklainę ir jos kraujotaką.

Rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, kurioje gausu antioksidantų – valgyti lapines daržoves, morkas, žuvį (omega-3), uogas, riešutus, kurie apsaugo tinklainę nuo oksidacinio streso.

Svarbu dėvėti akinius nuo saulės su UV filtru, nes ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis gali pažeisti tinklainę.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką kraujotaką, įskaitant akies tinklainę, ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, kurios susijusios su AGDD.

Rekomenduojama kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį, nes jų padidėjimas silpnina kraujagysles, įskaitant akies.

Vyresniems nei 50 metų žmonėms patariama reguliariai tikrintis akis pas oftalmologą, kad būtų galima anksti nustatyti drūzų atsiradimą ar kitus makulos pokyčius.

Asmenims su rizika (pvz., paveldimumu ar ankstyvais požymiais) gali būti naudingi maisto papildai pagal AREDS2 formulę, kurie padeda sulėtinti progresavimą.

Laiku pradėta prevencija leidžia išsaugoti regėjimą ilgiau ir užkirsti kelią pažengusiai AGDD formai.