Atopinis dermatitas

Atopinio dermatito atsiradimo eiga prasideda nuo genetinio polinkio, kuris lemia odos barjero pažeidimą ir imuninės sistemos disbalansą. Pažeistas odos barjeras leidžia alergenams, dirgikliams ir mikroorganizmams lengviau patekti į odos sluoksnius, sukeldamas uždegiminę reakciją. Uždegimas pasireiškia odos paraudimu, patinimu ir niežėjimu, kuris skatina odos trynimą ir dar labiau pažeidžia odą. Šis užburtas ratas sukelia lėtinį uždegimą ir pakartotinius paūmėjimus.

Liga dažnai prasideda vaikystėje ir gali tęstis ilgą laiką, o jos eiga kinta priklausomai nuo aplinkos veiksnių, gydymo ir individualių organizmo ypatybių.

1. Genetinis polinkis. Dažnai atopinis dermatitas paveldimas, o šeimos nariai gali sirgti kitomis atopinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar alerginiu rinitu.


2. Odos barjero pažeidimas. Pažeista oda praranda gebėjimą apsisaugoti nuo drėgmės praradimo ir išorinių dirgiklių, todėl tampa jautri ir linkusi į uždegimą.


3. Imuninės sistemos disbalansas. Organizmo imuninė sistema per daug aktyviai reaguoja į alergenus ir dirgiklius, sukeldama uždegimą ir odos pažeidimus.


4. Aplinkos veiksniai. Alergenai, dirgikliai, oro tarša, klimato pokyčiai, stresas ir infekcijos gali skatinti ligos paūmėjimus.

• Intensyvus niežėjimas, kuris dažnai sustiprėja naktį


• Odos paraudimas ir uždegimas


• Sausa, šiurkšti ir šerpetoji oda


• Pleiskanojimas ar žvyneliai ant odos paviršiaus


• Oda gali būti sustorėjusi dėl nuolatinio trynimo ir kasymosi


• Maži odos pūslelės, kurios gali būti atviri ir linkę užsikrėsti


• Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos: veidas, kaklas, alkūnių ir kelių lankai, riešai, čiurnos


• Kartais gali pasireikšti odos pigmentacijos pokyčiai – tamsesni arba šviesesni plotai

Simptomai dažnai būna kintantys, su paūmėjimais ir remisijomis, priklausomai nuo gydymo ir aplinkos veiksnių.

Įtariant atopinį dermatitą, diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikine apžiūra ir paciento anamneze, todėl specialių laboratorinių tyrimų dažniausiai nereikia. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti naudingi papildomi tyrimai:

1. Alergijos testai. Odos dūrio (prick) testai arba specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimai gali padėti nustatyti galimus alergenus, kurie prisideda prie ligos paūmėjimų.


2. Bendras kraujo tyrimas. Gali būti atliekamas norint įvertinti uždegimo rodiklius ar bendrą organizmo būklę.


3. Odos biopsija. Retais atvejais, jei diagnozė neaiški arba būtina atmesti kitas odos ligas, gali būti paimtas odos mėginys histologiniam tyrimui.


4. Mikrobiologiniai tyrimai. Jei įtariama antrinė infekcija, gali būti imami odos mėginiai bakterijų ar grybelių identifikavimui.

1. Odos drėkinimas ir priežiūra. Reguliarus odos drėkinimas naudojant emolientus padeda atstatyti odos barjerą, mažina sausumą ir dirginimą.


2. Uždegimo mažinimas. Naudojami vietiniai gliukokortikosteroidų kremai arba kiti priešuždegiminiai preparatai, kurie sumažina odos uždegimą ir niežėjimą.


3. Alergenų ir dirgiklių vengimas. Svarbu identifikuoti ir vengti veiksnių, kurie gali sukelti ar sustiprinti egzemą, pvz., tam tikrų maisto produktų, cheminių medžiagų ar streso.


4. Simptomų kontrolė. Esant stipriam niežėjimui, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai arba kiti simptomus mažinantys preparatai.


5. Infekcijų gydymas. Jei oda pažeista ir yra antrinė bakterinė ar grybelinė infekcija, taikomas tinkamas gydymas antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais.


6. Sisteminiai gydymo būdai. Sunkiems ar lėtiniams atvejams gali būti skiriami imunomoduliatoriai, biologiniai preparatai arba fototerapija.

Svarbu: atopinis dermatitas reikalauja nuolatinės priežiūros ir paciento įsitraukimo. Gydytojo nurodymų laikymasis padeda sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę.

• Odos infekcijos. Pažeista oda tampa lengviau užkrečiama bakterijų, virusų ar grybelių, sukeldama antrines infekcijas, tokias kaip impetigas arba herpes viruso infekcija.


• Odos pažeidimai ir randėjimas. Nuolatinis niežėjimas ir trynimas gali lemti odos storėjimą (lichenifikaciją), raukšles ir randus.


• Pigmentacijos pokyčiai. Po uždegimo gali atsirasti odos spalvos pakitimai – tamsesni arba šviesesni plotai.


• Psichologinės problemos. Nuolatinis diskomfortas ir odos išvaizdos pokyčiai gali sukelti stresą, nerimą, depresiją ar sumažinti savivertę.


• Alerginių ligų vystymasis. Atopinis dermatitas dažnai siejamas su kitomis atopinėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas.


• Lėtinė uždegiminė būsena. Nuolatinis uždegimas odoje gali paveikti bendrą organizmo imuninę sistemą ir skatinti kitų uždegiminių ligų išsivystymą.

Atopinio dermatito visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir sunkumą laikantis šių prevencijos priemonių:

1. Reguliari odos drėkinimas. Naudoti emolientus, kurie padeda išlaikyti odos barjerą sveiką ir sumažina sausumą bei dirginimą.


2. Vengti alergenų ir dirgiklių. Identifikuoti ir išvengti medžiagų ar situacijų, kurios sukelia uždegimą ar stiprina simptomus, pvz., tam tikrų maisto produktų, cheminių medžiagų, dulkėtų ar drėgnų aplinkų.


3. Švelni odos priežiūra. Vengti per dažnai plauti odą, naudoti švelnias, bekvapes valymo priemones ir karštą vandenį.


4. Drabužių pasirinkimas. Rinktis natūralius, kvėpuojančius audinius, vengti vilnos ar sintetinių medžiagų, kurios gali dirginti odą.


5. Streso valdymas. Sumažinti emocinį stresą, kuris gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimus.


6. Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas stiprina organizmo atsparumą.


7. Reguliarūs gydytojo apsilankymai. Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti atopinį dermatitą padeda išvengti sunkesnių paūmėjimų ir komplikacijų.