Disbakteriozė

1. Naudingų bakterijų sumažėjimas – dėl įvairių veiksnių slopinama normali mikroflora.


2. Kenksmingų mikroorganizmų išplitimas – sąlyginai patogeninės bakterijos pradeda daugintis aktyviau.


3. Mikrofloros pusiausvyros sutrikimas – naudingos ir žalingos bakterijos praranda balansą.


4. Žarnyno funkcijų silpnėjimas – sutrinka virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, apsauginė barjero funkcija.


5. Padidėjęs jautrumas – žarnynas tampa imlesnis infekcijoms ir dirgikliams.

• Antibiotikų vartojimas – naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas.


• Netinkama mityba – per mažai skaidulų, per daug riebalų, cukraus ar perdirbto maisto.


• Virškinamojo trakto ligos – gastritas, enteritas, pankreatitas ir kiti sutrikimai.


• Infekcijos – žarnyno infekcijos ar kiti mikrobiniai pažeidimai.


• Stresas ir nusilpęs imunitetas – silpnina žarnyno mikrofloros stabilumą.


• Hormoniniai pokyčiai ar gydymas – pvz., vartojant hormoninius preparatus ar po operacijų.


• Aplinkos veiksniai – užterštas maistas, vanduo, kenksmingos cheminės medžiagos.

• Pilvo pūtimas ir padidėjęs dujų kaupimasis.


• Viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas.


• Skausmai ar diskomfortas pilve.


• Blogas burnos kvapas.


• Pykinimas ar nemalonus pojūtis po valgio.


• Maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimai, galintys lemti svorio kritimą ar vitaminų trūkumą.


• Bendras silpnumas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.

1. Išmatų tyrimas – nustatoma žarnyno mikrofloros sudėtis, patogeninių mikroorganizmų ar grybelių buvimas.


2. Koprograma – vertinama virškinimo būklė, maisto medžiagų įsisavinimas, uždegimo požymiai.


3. Bakteriologinis pasėlis – leidžia nustatyti konkrečias bakterijų rūšis ir jų jautrumą antibiotikams.


4. Molekuliniai tyrimai (PCR) – tiksliai nustato mikroorganizmų DNR ir jų santykį.


5. Kraujo tyrimai – gali parodyti vitaminų, mineralų trūkumus ar uždegiminius pakitimus.


6. Vandenilio kvėpavimo testas – įvertina žarnyne vykstančius fermentacijos procesus ir bakterijų perteklių.

Disbakteriozės gydymas yra kompleksinis ir orientuotas į žarnyno mikrofloros pusiausvyros atstatymą:

1. Mitybos korekcija – daugiau skaidulų, šviežių vaisių, daržovių, raugintų produktų, mažiau cukraus, riebalų ir perdirbto maisto.


2. Probiotikai – preparatai su naudingomis bakterijomis, padedantys atkurti mikrofloros balansą.


3. Prebiotikai – medžiagos, skatinančios naudingų bakterijų dauginimąsi.


4. Antibakteriniai ar priešgrybeliniai vaistai – taikomi tik esant patogeninių mikroorganizmų pertekliui.


5. Fermentų preparatai – pagerina virškinimą ir maisto medžiagų įsisavinimą.


6. Vitaminų ir mineralų papildai – kompensuoja trūkumus, atsirandančius dėl blogo maistinių medžiagų pasisavinimo.


7. Gyvensenos keitimas – streso mažinimas, pakankamas poilsis, tinkamas skysčių vartojimas.

Disbakteriozė gali sukelti įvairias komplikacijas, jei mikrofloros pusiausvyra ilgą laiką neatsistato.

Dėl sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo atsiranda vitaminų ir mineralų trūkumas, kuris gali lemti anemiją ar imuninės sistemos silpnėjimą.

Dažnai pasireiškia lėtiniai virškinimo sutrikimai, tokie kaip nuolatinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas.

Pažeidus apsauginę žarnyno funkciją, padidėja infekcijų rizika, nes patogeniniai mikroorganizmai lengviau dauginasi.

Ilgainiui gali išsivystyti alerginės reakcijos, nes sutrikusi mikroflora veikia imuninės sistemos darbą.

Kai kuriais atvejais disbakteriozė gali prisidėti prie lėtinių žarnyno ligų progresavimo, dar labiau blogindama bendrą organizmo būklę.

Disbakteriozės galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų.

Svarbiausia yra subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, šviežių vaisių, daržovių ir raugintų produktų, padedančių palaikyti naudingų bakterijų pusiausvyrą.

Reikėtų vengti perteklinio cukraus, riebalų ir perdirbto maisto, nes jie sudaro palankias sąlygas kenksmingiems mikroorganizmams daugintis.

Itin svarbu atsakingai vartoti antibiotikus – tik gydytojo paskirtus ir kartu naudoti probiotikus mikroflorai apsaugoti.

Didelę reikšmę turi stipri imuninė sistema, todėl rekomenduojamas pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas.

Taip pat reikėtų pasirūpinti tinkama higiena ir švariu maistu, kad į organizmą nepatektų kenksmingų bakterijų.