Fibromialgija

1. Ankstyvasis laikotarpis. Prasideda nestipriu, neaiškiu raumenų ar minkštųjų audinių skausmu, dažniausiai laikomu nuovargio ar įtampos pasekme.


2. Lėtas simptomų plitimas. Skausmas išplinta po visą kūną, tampa nuolatinis arba banginis, atsiranda padidėjęs jautrumas, nuovargis, miego sutrikimai.


3. Centrinės nervų sistemos įsitraukimas. Skausmo suvokimas pakinta – net silpni dirgikliai sukelia stiprų diskomfortą dėl centrinio jautrumo sindromo.


4. Ligos stabilizacija ar paūmėjimai. Būklė tampa lėtinė, simptomai kinta priklausomai nuo streso, fizinio krūvio, emocijų ar miego kokybės.

Fibromialgija atsiranda dėl sudėtingų biologinių, neurologinių ir psichosocialinių veiksnių sąveikos, kuri sutrikdo skausmo apdorojimą centrinėje nervų sistemoje. Štai pagrindinės priežastys, kodėl ji gali išsivystyti:

• Sutrikęs skausmo suvokimas. Nervų sistema perdėtai reaguoja į normalius dirgiklius, o skausmo signalai smegenyse sustiprėja (centrinis jautrumas).


• Genetinės prielaidos. Fibromialgija dažniau pasireiškia žmonėms, kurių artimi giminaičiai taip pat serga, todėl gali būti paveldėtas polinkis.


• Emocinis ar fizinis stresas. Traumos, nelaimės, netektys ar ilgalaikis psichologinis krūvis gali paskatinti ligos pradžią arba paūmėjimą.


• Infekcijos ar ligos. Kai kurios virusinės ar bakterinės infekcijos, taip pat autoimuniniai sutrikimai gali tapti ligą sužadinančiu veiksniu.


• Miego sutrikimai. Prastas, neatsistatantis miegas ne tik pablogina simptomus, bet ir gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių ligos išsivystymą.


• Hormonų disbalansas. Kai kuriems pacientams stebimi serotonino, dopamino ar kortizolio apykaitos sutrikimai, galintys paveikti skausmo reguliavimą.

Fibromialgijos kilmė nėra susijusi su vienu konkrečiu veiksniu – dažniausiai tai kelių priežasčių kombinacija, kuri išbalansuoja organizmo gebėjimą normaliai reaguoti į fizinius ar emocinius dirgiklius.

• Išplitęs raumenų ir minkštųjų audinių skausmas


• Lėtinis nuovargis


• Miego sutrikimai


• Padidėjęs jautrumas


• Sąstingio pojūtis


• Galvos skausmai ar migrena


• Žarnyno sutrikimai


• Atminties ir dėmesio sutrikimai („fibro rūkas“)


• Nuotaikos pokyčiai


• Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas

Įtariant fibromialgiją, specifinio vieno tyrimo nėra, tačiau atliekami keli tyrimai siekiant atmesti kitas ligas, turinčias panašius simptomus. Diagnostika grindžiama klinikiniais požymiais ir išsamia paciento apžiūra. Štai pagrindiniai tyrimai:

1. Išsami ligos istorija ir fizinis ištyrimas. Įvertinami skausmo taškai, simptomų trukmė, išplitimas, miego kokybė, nuovargis, nuotaikos būklė.


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Atliekamas siekiant nustatyti galimus uždegiminius ar infekcinius procesus.


3. C-reaktyvinis baltymas (CRB) ir ENG. Padeda atmesti uždegimines ligas, tokias kaip reumatoidinis artritas ar kitos autoimuninės būklės.


4. Skydliaukės funkcijos tyrimai (TSH, FT4). Atmetama hipotirozė, kuri gali sukelti panašų nuovargį ir raumenų skausmus.


5. Raumenų fermentų tyrimai (CK, LDH). Naudojami įtariant raumenų pažeidimus ar miopatijas.


6. Vitaminų ir mikroelementų tyrimai. Nustatomas vitamino D, B12 ar geležies trūkumas, kuris gali sukelti nuovargį ar nervinius simptomus.


7. Psichologinis įvertinimas. Vertinama nuotaika, nerimas, depresijos lygis – tai padeda suprasti simptomų emocinį komponentą.

Svarbu pabrėžti, kad fibromialgija diagnozuojama tada, kai kitos ligos atmestos, o simptomai atitinka klinikinius kriterijus – tai lėtinis, išplitęs skausmas ir lydintys negalavimai trunkantys bent 3 mėnesius.

Fibromialgijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, apimantis tiek medikamentinę, tiek nemedikamentinę terapiją. Gydymo tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti pacientui geriau susidoroti su lėtine būkle.

1. Gyvensenos koregavimas. Reguliarus dienos režimas, pakankamas miegas, streso mažinimas ir sveika gyvensena yra svarbiausi gydymo pagrindai.


2. Fizinis aktyvumas. Lengvas aerobinis krūvis (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga) mažina skausmą, gerina nuotaiką ir miegą.


3. Medikamentinis gydymas. Gali būti skiriami antidepresantai (pvz., duloksetinas, amitriptilinas), prieštraukuliniai vaistai (pvz., pregabalinas, gabapentinas) ar kiti vaistai nervų skausmui mažinti. Paprasti analgetikai dažniausiai būna neveiksmingi.


4. Psichologinė pagalba. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda valdyti skausmą, nerimą, depresiją ir gerinti emocinį atsparumą.


5. Fizioterapija. Taikomi švelnūs tempimo pratimai, masažas, hidroterapija ar šiluminės procedūros raumenų įtampai mažinti.


6. Paciento švietimas. Aiškinimas apie ligos prigimtį, nekenksmingumą ir gydymo būdus padeda sumažinti nerimą bei skatina aktyvų dalyvavimą gydyme.


7. Papildomi metodai. Kai kuriems žmonėms naudinga akupunktūra, meditacija, kvėpavimo technikos ar sąmoningumo lavinimas (mindfulness).

Svarbu pabrėžti, kad fibromialgija nėra išgydoma visiškai, tačiau taikant įvairias terapijas kartu, galima ženkliai sumažinti simptomus ir atkurti gyvenimo kokybę. Gydymas turi būti individualus ir ilgalaikis.

Fibromialgija pati savaime nesukelia audinių pažeidimų ar vidaus organų sutrikimų, tačiau dėl ilgalaikio skausmo, nuovargio ir kitų simptomų gali išsivystyti įvairios antrinės komplikacijos, kurios blogina gyvenimo kokybę.

Viena dažniausių – lėtinis nuovargis, kuris riboja kasdienę veiklą, mažina darbingumą ir fizinį aktyvumą. Dėl nuolatinių simptomų dažnai atsiranda miego sutrikimai, o prastas miegas dar labiau sustiprina skausmo pojūtį, sukurdamas užburtą ratą.

Kartu gali vystytis emocinės komplikacijos, tokios kaip nerimas, depresija, dirglumas ar socialinė izoliacija, nes žmogus jaučiasi nesuprastas ar nuvertintas dėl nematomos ligos. Ilgainiui tai gali lemti darbo netekimą, santykių sunkumus ar net socialinį atsitraukimą.

Taip pat kai kurie pacientai pradeda vartoti per daug vaistų, ypač nuskausminamųjų, kas gali sukelti šalutinį poveikį ar priklausomybę. Nors fibromialgija nėra progresuojanti ar pavojinga gyvybei, nevaldomi simptomai gali turėti reikšmingą psichosocialinį ir funkcinį poveikį, todėl svarbu ją tinkamai valdyti ir remti žmogų visapusiškai.

Fibromialgijos visiškai išvengti ne visada įmanoma, nes tiksli jos priežastis nėra iki galo aiški, o atsiradimą dažnai lemia kelių veiksnių kombinacija – genetiniai polinkiai, stresas, traumos ar infekcijos. Tačiau galima reikšmingai sumažinti riziką arba atitolinti ligos pasireiškimą taikant tam tikras profilaktikos priemones.

Pirmiausia svarbu valdyti ilgalaikį stresą, nes psichologinis išsekimas ir emociniai sukrėtimai dažnai susiję su fibromialgijos pradžia.

Reguliarus fizinis aktyvumas – ypač vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga – padeda stiprinti nervų sistemą, mažinti raumenų įtampą ir gerinti miego kokybę. Taip pat itin svarbu užtikrinti kokybišką miegą, laikytis pastovaus miego režimo, vengti pervargimo ir pertraukų stygiaus.

Tinkama mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus dienos režimas padeda palaikyti bendrą organizmo balansą. Jei yra polinkis ar ankstyvi simptomai (skausmai, nuovargis), svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją – ankstyva intervencija gali padėti išvengti lėtinės ligos eigos.

Galiausiai, psichologinis atsparumas – gebėjimas valdyti emocijas, ieškoti pagalbos ir palaikyti socialinius ryšius – yra vienas iš svarbiausių ilgalaikės prevencijos veiksnių.