Gimdos gleivinės hiperplazija

Gimdos gleivinės hiperplazija susiformuoja tada, kai organizme būna per daug estrogeno ir per mažai progesterono, t. y. sutrinka hormonų pusiausvyra, reguliuojanti gimdos gleivinės (endometriumo) augimą ir pasišalinimą.

Įprastai menstruacinio ciklo metu estrogenas skatina gimdos gleivinės augimą, o po ovuliacijos progesteronas ją stabilizuoja ir paruošia galimam nėštumui. Jei nėštumas neįvyksta, gleivinė pasišalina su mėnesinėmis.

Tačiau jei:

• nevyksta ovuliacija (dažna prieš menopauzę, esant policistinių kiaušidžių sindromui, nutukimui),


• arba ilgai veikia estrogenas be progesterono atsvaros (pavyzdžiui, vartojant vien estrogenų turinčius vaistus),

gleivinė toliau auga, nesustabdomai storėja, tampa netaisyklinga, o ląstelės gali pradėti keistis – taip susiformuoja hiperplazija.

Jei ši būklė užsitęsia, ypač atipinės hiperplazijos atveju, gali padidėti rizika vystytis endometriumo (gimdos gleivinės) vėžiui.

• Nereguliarūs ar nevykstantys ovuliacijos ciklai. Dažni prieš menopauzę, sergant policistinių kiaušidžių sindromu.


• Estrogenų terapija be progesterono. Pavyzdžiui, kai menopauzės metu vartojami tik estrogenai.


• Nutukimas. Riebaliniame audinyje gaminasi papildomas estrogenas.


• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Hormonų pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių ovuliacija nevyksta.


• Tam tikri navikai. Pavyzdžiui, estrogeną gaminantys kiaušidžių navikai.


• Ilgalaikiai menstruacijų ciklo sutrikimai. Nedažnos ar labai ilgos mėnesinės. 

• Nereguliarus menstruacinis ciklas.


• Gausios ar ilgai trunkančios mėnesinės.


• Kraujavimas tarp mėnesinių.


• Kraujavimas po menopauzės.


• Rudos ar kruvinos išskyros.

Kai kurios moterys gali nejausti jokių simptomų, ypač pradinėje stadijoje, todėl svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą, ypač jei yra padidėjusi rizika (prieš menopauzę, esant PKS ar nutukimui).

• Ginekologinė apžiūra – įvertinama gimdos būklė ir pašalinamos kitos kraujavimo priežastys.


• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – matuojamas gimdos gleivinės (endometriumo) storis; jei gleivinė per stora, įtariama hiperplazija.


• Gimdos gleivinės biopsija – imamas gleivinės mėginys ir ištiriamas mikroskopu; tai pagrindinis tyrimas hiperplazijai ir galimiems ląstelių pakitimams nustatyti.


• Histeroskopija – optinis tyrimas, kurio metu gydytojas apžiūri gimdos ertmę iš vidaus ir gali paimti tikslinį gleivinės mėginį.


• Kraujo tyrimai – gali būti atliekami hormonų lygiui (pavyzdžiui, estrogeno, progesterono) nustatyti arba esant įtarimui dėl kitų priežasčių.

Gydymas priklauso nuo jos tipo, moters amžiaus, simptomų stiprumo ir ar planuojamas nėštumas.

Hormoninis gydymas

• Skiriamas dažniausiai, ypač esant hiperplazijai be atipijos.


• Naudojami gestagenai (progesterono preparatai), kurie slopina gleivinės augimą ir sukelia jos pasišalinimą.


• Gali būti vartojami tabletėmis, injekcijomis arba per hormoninę spiralę.

Stebėjimas

• Taikomas, jei hiperplazija be atipijos yra lengvos formos.


• Atliekami reguliarūs ultragarsiniai tyrimai ir kartotinės biopsijos.

Chirurginis gydymas

• Gimdos pašalinimas (histerektomija) taikomas esant atipinei hiperplazijai arba jei yra didelė rizika virsti vėžiu, ypač moterims, kurios nebenori vaikų.


• Gali būti taikomas ir tuo atveju, kai hormoninis gydymas neveiksmingas.

Gydymo tikslas – sustabdyti gleivinės storėjimą, išvengti ląstelių pakitimų ir sumažinti riziką susirgti gimdos vėžiu. Gydymo būdą parenka gydytojas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.

• Gimdos (endometriumo) vėžys – didžiausia rizika, ypač esant atipinei hiperplazijai, kai gleivinėje atsiranda pakitusios, nenormalios ląstelės.


• Lėtinis ar gausus kraujavimas – gali sukelti mažakraujystę (anemiją).


• Menstruacijų sutrikimai – nereguliarus ciklas, dažnas arba ilgas kraujavimas.


• Vaisingumo problemos – nereguliari ovuliacija ir sutrikęs gleivinės atsistatymas gali apsunkinti pastojimą.


• Poreikis chirurginiam gydymui – uždelsta ar pasikartojanti hiperplazija gali baigtis gimdos pašalinimu (histerektomija). 

Norint išvengti gimdos gleivinės hiperplazijos, svarbu palaikyti hormonų pusiausvyrą ir reguliariai stebėti reprodukcinę sveikatą. Štai pagrindinės prevencijos priemonės:

• Reguliari ginekologo priežiūra – ypač jei mėnesinės nereguliarios, gausios ar prasideda kraujavimas po menopauzės.


• Hormoninių sutrikimų gydymas – gydyti policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), skydliaukės ligas ir kt.


• Ovuliacijos skatinimas (jei jos nėra) – padeda atkurti progesterono gamybą organizme.


• Hormoninė kontracepcija arba gestagenai – vartojami pagal gydytojo rekomendaciją, ypač jei mėnesinės nedažnos ar nereguliarios.


• Normalus kūno svoris – nutukimas padidina estrogeno kiekį, todėl svarbu išlaikyti sveiką svorį.


• Fizinis aktyvumas ir sveika mityba – padeda reguliuoti hormonų lygį ir sumažina riziką.


• Vengti savarankiško hormonų vartojimo – ypač estrogenų be gydytojo priežiūros.