Lėtinių ligų mažakraujystė

1. Lėtinės ligos įtaka – organizme vykstant ilgalaikiam uždegimui ar kitam procesui, aktyvuojami uždegimo mediatoriai.


2. Geležies apykaitos pokyčiai – dėl citokinų poveikio sutrinka geležies pasisavinimas iš žarnyno ir jos panaudojimas eritrocitų gamybai.


3. Eritropoetino aktyvumo sumažėjimas – inkstai gamina mažiau hormono, kuris stimuliuoja eritrocitų susidarymą kaulų čiulpuose.


4. Kaulų čiulpų veiklos slopinimas – uždegiminiai veiksniai tiesiogiai slopina eritrocitų gamybą.


5. Anemijos įsitvirtinimas – ilgainiui sumažėja eritrocitų kiekis ir hemoglobino koncentracija, išsivysto lėtinė mažakraujystė.

Lėtinių ligų mažakraujystė atsiranda dėl užsitęsusio organizmo atsako į uždegiminius ar kitus lėtinius procesus. Pagrindiniai mechanizmai yra šie:

• Sutrikęs geležies panaudojimas – dėl uždegiminių citokinų poveikio geležis užsilaiko organizmo sandėliuose, bet nėra efektyviai panaudojama eritrocitų gamybai.


• Mažesnė eritropoetino gamyba – inkstai gamina mažiau hormono, kuris skatina eritrocitų susidarymą kaulų čiulpuose.


• Kaulų čiulpų veiklos slopinimas – uždegiminiai mediatoriai tiesiogiai trukdo eritrocitų branduoliavimui ir brendimui.


• Lėtinių ligų poveikis – infekcinės, autoimuninės, onkologinės ar kitos lėtinės ligos nuolat palaiko šiuos procesus, todėl anemija tampa ilgalaikė.

Lėtinių ligų mažakraujystės simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir dažnai būna nespecifiniai. Pagrindiniai:

• Bendras silpnumas ir nuovargis – žmogus greičiau pavargsta net po nedidelio fizinio krūvio.


• Darbingumo sumažėjimas – sunkiau atlikti kasdienius darbus ar išlaikyti įprastą aktyvumą.


• Sunku susikaupti – gali atsirasti dėmesio stoka ar koncentracijos sutrikimai.


• Odos ir gleivinių blyškumas – dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio.


• Dusulys ir širdies plakimo pojūtis – ypač fizinio krūvio metu.

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – nustatomas hemoglobino, eritrocitų, hematokrito kiekis bei eritrocitų indeksai.


2. Feritino kiekis kraujyje – paprastai būna normalus arba padidėjęs, nes geležis kaupiasi, bet nėra panaudojama.


3. Geležies koncentracija serume – dažniausiai sumažėjusi.


4. Transferrino ir jo prisotinimo tyrimas – transferrino kiekis sumažėjęs, o jo prisotinimas geležimi mažas.


5. C-reaktyvinis baltymas (CRB) ar kiti uždegimo žymenys – padidėję, rodo aktyvų uždegiminį procesą.

Lėtinių ligų mažakraujystės gydymas orientuotas į pagrindinės ligos kontrolę ir kraujo gamybos palaikymą:

1. Pagrindinės ligos gydymas – efektyviai valdant uždegiminę, infekcinę, autoimuninę ar onkologinę ligą, mažėja ir anemija.


2. Geležies papildai – dažniausiai neefektyvūs, nes problema yra ne jos trūkumas, o sutrikęs panaudojimas; taikomi tik esant kartu geležies stokai.


3. Eritropoetino preparatai – gali būti skiriami, jei hemoglobino lygis labai sumažėjęs ir būtina skatinti eritrocitų gamybą.


4. Kraujo perpylimai – taikomi sunkiais atvejais, kai anemija kelia grėsmę paciento sveikatai ar gyvenimo kokybei.

Lėtinių ligų mažakraujystė, jei išlieka ilgą laiką, gali sukelti įvairių komplikacijų. Dažniausiai pasireiškia gyvenimo kokybės pablogėjimas, nes nuolatinis silpnumas ir nuovargis riboja kasdienę veiklą.

Dėl mažesnio hemoglobino kiekio vystosi audinių deguonies trūkumas, kuris gali lemti širdies ir kraujagyslių sistemos perkrovą – padažnėjusį širdies plakimą, širdies nepakankamumo progresavimą.

Kai kuriais atvejais ilgainiui išsivysto imuninės sistemos silpnėjimas, dėl kurio organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms. Sunkesnėse situacijose gali atsirasti didesnė komplikacijų rizika gydant pagrindinę ligą, pavyzdžiui, blogesnė tolerancija onkologiniam ar kitam specifiniam gydymui.

Lėtinių ligų mažakraujystės galima išvengti tik iš dalies, nes ji glaudžiai susijusi su pagrindine liga.

Svarbiausia yra laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti lėtines ligas, kurios sukelia uždegiminius procesus organizme.

Didelę reikšmę turi reguliari sveikatos priežiūra ir kontroliniai tyrimai, leidžiantys stebėti kraujo rodiklius bei uždegimo žymenis. Taip pat svarbu subalansuota mityba, užtikrinanti pakankamą geležies, vitaminų B12 ir folio rūgšties kiekį, nors vien mityba šios anemijos neišsprendžia.

Prevencijai naudinga palaikyti stiprią imuninę sistemą – vengti žalingų įpročių, pakankamai ilsėtis, išlaikyti sveiką kūno svorį. Laikantis šių priemonių galima sumažinti anemijos atsiradimo riziką arba sulėtinti jos progresavimą.