Parodontozė

1. Apnašų kaupimasis: ant dantų paviršiaus ima kauptis minkštos apnašos, kuriose gausu bakterijų.


2. Dantenų sudirginimas: bakterijos apnašose sukelia dantenų dirginimą, dėl kurio vystosi uždegimas – prasideda gingivitas (dantenų uždegimas).


3. Uždegimo plitimas į giluminius audinius: negydomas gingivitas progresuoja – uždegimas išplinta į gilesnius periodonto audinius: dantenų raiščius ir žandikaulio kaulą.


4. Periodonto kišenių susidarymas: dėl audinių nykimo atsiranda ertmės tarp danties ir dantenų, vadinamos kišenėmis, kuriose lengvai kaupiasi bakterijos.


5. Kaulo nykimas ir dantų silpnėjimas: dėl užsitęsusio uždegimo nyksta kaulas, laikantis dantį, todėl dantys tampa paslankūs.


6. Danties netekimas: pažengusios parodontozės atveju dantis gali iškristi ar būti pašalinamas dėl stipraus atramos praradimo.

• Netinkama burnos higiena: nevalant dantų reguliariai, kaupiasi apnašos ir akmenys, kuriuose gausu bakterijų.


• Paveldimumas: polinkis į parodontozę gali būti paveldimas – kai kuriems žmonėms ji vystosi net esant gerai higienai.


• Rūkymas: rūkymas mažina kraujotaką dantenose ir silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija.


• Hormoniniai pokyčiai: nėštumas, brendimas ar menopauzė gali padidinti dantenų jautrumą uždegimui.


• Lėtinės ligos: cukrinis diabetas, nusilpusi imuninė sistema ar širdies ligos gali didinti riziką.


• Stresas: silpnina imunitetą ir gali pabloginti organizmo atsaką į infekciją.


• Netinkamas sąkandis ar dantų padėtis: gali lemti netolygų krūvį ir mechaninį dantenų pažeidimą.

Trumpai: parodontozę dažniausiai sukelia nepašalintos apnašos ir bakterijos, tačiau ją skatina ir paveldimumas, rūkymas, lėtinės ligos bei hormoniniai pokyčiai.

• Kraujuojančios dantenos


• Dantenų atsitraukimas, atsiveriančios dantų šaknys


• Nemalonus kvapas iš burnos


• Paslankūs ar „judantys“ dantys


• Pailgėję atrodantys dantys dėl dantenų traukimosi


• Dantenų patinimas, paraudimas ar jautrumas


• Pojūtis, kad dantys nesutampa ar keičiasi sąkandis


• Pūlingi išskyrimai iš dantenų kišenių (sunkesniais atvejais)

1. Klinikinė apžiūra: odontologas įvertina dantenų būklę – paraudimą, patinimą, kraujavimą, dantenų prisitvirtinimą prie dantų.


2. Periodonto kišenių gylio matavimas: specialiu zondu išmatuojamas kišenių gylis aplink kiekvieną dantį – gilios kišenės rodo pažengusią parodontozę.


3. Panoraminė arba taškinė rentgeno nuotrauka: leidžia įvertinti kaulo nykimo laipsnį aplink dantis.


4. Apnašų ir akmenų įvertinimas: nustatomas minkštų ir kietų apnašų kiekis, jų lokalizacija.


5. Mobilumo testas: įvertinamas dantų paslankumas, kuris gali rodyti silpnėjančią atramą.


6. Mikrobiologiniai tyrimai (kai kuriais atvejais): tiriama, kokios bakterijos dominuoja periodonto kišenėse, jei reikalingas tikslesnis gydymas.


7. Kraujo tyrimai (pagal poreikį): jei įtariama sisteminių ligų įtaka, gali būti paskirti bendrieji ar specialūs kraujo tyrimai.

1. Profesionali burnos higiena: šalinamos minkštos ir kietos apnašos bei dantų akmenys virš ir po dantenomis. Tai pirmas ir būtinas gydymo žingsnis.


2. Antibakterinis gydymas: naudojami specialūs skalavimo skysčiai ar gelių aplikacijos, o kai kuriais atvejais – sisteminiai antibiotikai.


3. Periodonto kišenių valymas (kiretavimas): giluminis valymas, kai mechaniškai pašalinami bakterijų sankaupos ir uždegiminiai audiniai iš po dantenų.


4. Chirurginis gydymas: pažengusiais atvejais atliekamos dantenų operacijos, kaulo ar audinių regeneracijos procedūros.


5. Dantų imobilizacija: jei dantys paslankūs, gali būti laikinai sutvirtinami, kad būtų išvengta jų judėjimo ar netekimo.


6. Ortodontinis ar protezavimo gydymas: koreguojamas sąkandis ar atkuriami prarasti dantys, jei to reikia funkcijai ir estetikai atkurti.


7. Reguliari priežiūra: po gydymo svarbu nuolat lankytis pas specialistą ir laikytis individualios burnos higienos plano.

Dėl kaulo ir dantenų nykimo dantys netenka atramos, tampa paslankūs ir ilgainiui gali būti netekti.

Dantenoms atsitraukus, atsiveria dantų šaknys, kurios tampa jautrios, labiau pažeidžiamos ėduonies ir estetiškai nepatrauklios.

Tai taip pat lemia veido kontūrų pokyčius bei sąkandžio sutrikimus, kurie trukdo normaliai kramtyti ar kalbėti.

Uždegimas aplink dantis gali virsti lėtine infekcija, formuotis pūliniai, o bakterijos iš burnos gali patekti į kraujotaką.

Dėl to parodontozė siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto paūmėjimo, kvėpavimo infekcijų ir net neišnešioto gimdymo rizika.

Svarbiausia – kasdienė kruopšti dantų priežiūra, įskaitant dantų valymą du kartus per dieną su fluoro turinčia pasta bei tarpdančių valymą siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Tokia priežiūra padeda pašalinti minkštas apnašas ir užkirsti kelią jų virtimui dantų akmenimis.

Taip pat būtina reguliariai lankytis burnos higienos procedūrose – dažniausiai 1–2 kartus per metus, kad būtų pašalinti dantų akmenys ir įvertinta dantenų būklė.

Rūkymo atsisakymas ženkliai sumažina parodontozės riziką, nes nikotinas silpnina kraujotaką dantenose ir mažina audinių atsparumą bakterijoms.

Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais (ypač vitaminu C ir kalciu), stiprina dantenų sveikatą ir imuninę sistemą.

Taip pat svarbu valdyti stresą bei kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, kurios gali padidinti riziką.