Pneumonija

1. Mikroorganizmų patekimas – bakterijos, virusai ar kiti sukėlėjai patenka į kvėpavimo takus, dažniausiai įkvepiant arba aspiracijos metu.


2. Apsauginių mechanizmų pažeidimas – nusilpus vietinei arba bendrai imuninei apsaugai, mikroorganizmai įveikia gleivinės barjerą ir pasiekia alveoles.


3. Uždegiminės reakcijos pradžia – alveolėse aktyvuojasi imuninės ląstelės, išsiskiria uždegimo mediatoriai.


4. Eksudato kaupimasis – alveolės prisipildo skysčio, pūlių ar ląstelių liekanų, dėl to sutrinka dujų apykaita.


5. Plitimas į aplinkinius audinius – uždegimas gali apimti visą plaučio segmentą ar skiltį, kartais plisti į pleurą.


6. Rezoliucija arba komplikacijos – tinkamai gydant, uždegimas palaipsniui išnyksta ir plaučių audinys atsistato; negydoma ar sunkiai forma gali komplikuotis.

Pneumonija atsiranda, kai plaučių audinį pažeidžia infekciniai sukėlėjai, o organizmo apsaugos mechanizmai nesugeba jų neutralizuoti. Pagrindinės priežastys yra:

• Bakterijos – dažniausia pneumonijos priežastis, ypač Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus.


• Virusai – gripas, respiracinis sincitinis virusas (RSV), koronavirusai, adenovirusai.


• Grybeliai – retesni, dažniausiai pasireiškia nusilpus imunitetui (pvz., Candida, Aspergillus).


• Aspiracija – į kvėpavimo takus patekęs skrandžio turinys ar burnos mikroflora gali sukelti cheminį ir bakterinį uždegimą.


• Ligoninėse plintanti infekcija – pneumonija gali atsirasti po intubacijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar ilgai gydantis stacionare.


• Silpnesnė imuninė sistema – vyresnis amžius, lėtinės ligos, rūkymas, alkoholio vartojimas ar imunosupresija didina riziką.

Pneumonijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Kosulys – dažniausiai su skrepliais, kartais pūlingais ar su kraujo priemaiša.


• Karščiavimas ir šaltkrėtis – staigus temperatūros pakilimas, lydimas drebulio.


• Dusulys – pasunkėjęs kvėpavimas, ypač fizinio krūvio metu.


• Krūtinės skausmas – aštrus, stiprėjantis giliai kvėpuojant ar kosint.


• Silpnumas, nuovargis – bendros organizmo būklės pablogėjimas.


• Prakaitavimas – gausus, ypač naktį.


• Greitas širdies plakimas (tachikardija) – dažnai susijęs su karščiavimu ir deguonies trūkumu.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina kvėpavimą, krūtinės ląstos klausymą, nustato karkalus, susilpnėjusį alsavimą ar krepitaciją.


2. Krūtinės ląstos rentgenograma – pagrindinis tyrimas, leidžiantis pamatyti plaučių infiltratus ir uždegimo lokalizaciją.


3. Bendras kraujo tyrimas – parodo uždegimo požymius (padidėję leukocitai, CRB, ENG).


4. Kraujo dujų tyrimas – vertinamas deguonies ir anglies dioksido kiekis, svarbu sunkiais atvejais.


5. Skreplių tyrimas – mikrobiologinis pasėlis padeda nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.


6. Kraujo pasėliai – atliekami esant įtarimui dėl bakteremijos ar sepsio.


7. Krūtinės kompiuterinė tomografija (KT) – taikoma neaiškiais ar komplikuotais atvejais, kai reikia detalesnio plaučių vaizdo.

Pneumonijos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo, formos, paciento amžiaus bei būklės sunkumo, tačiau dažniausiai taikomi šie principai:

1. Antibiotikų terapija – pagrindinis bakterinės pneumonijos gydymo metodas; vaistai parenkami pagal tikėtiną arba nustatytą sukėlėją ir jo jautrumą.


2. Antivirusinis ar priešgrybelinis gydymas – taikomas, jei nustatomas virusinis ar grybelinis uždegimas (pvz., gripo atveju gali būti skiriami antivirusiniai vaistai).


3. Simptominis gydymas – vaistai nuo karščiavimo, skausmą malšinantys preparatai, mukolitikai skreplių išsiskyrimui lengvinti.


4. Skysčių terapija – pakankamas skysčių kiekis padeda atkurti organizmo balansą ir lengvina atsikosėjimą.


5. Deguonies terapija – skiriama, jei sumažėja deguonies kiekis kraujyje (hipoksemija).


6. Poilsis ir palaikomasis gydymas – fizinio krūvio ribojimas, gera mityba ir imunitetą stiprinančios priemonės.


7. Stacionarinis gydymas – taikomas sunkiomis formomis, kai būtina intensyvi antibiotikų terapija, intraveniniai skysčiai ar net dirbtinė plaučių ventiliacija.

Pneumonija gali sukelti tiek vietinių, tiek sisteminių komplikacijų, ypač jei liga užsitęsia ar gydymas nepradėtas laiku:

• Pleuritas ir empiema – uždegimas gali išplisti į pleurą, susikaupti skysčio ar pūlių pleuros ertmėje.


• Plaučių abscesas – ribotas pūlių židinys plaučių audinyje dėl audinių irimo.


• Kvėpavimo nepakankamumas – dėl sutrikusios plaučių ventiliacijos sumažėja deguonies pasisavinimas.


• Sepsis ir bakteremija – infekcijos sukėlėjai gali patekti į kraują, sukeldami gyvybei pavojingą būklę.


• Parapneumoninis efuzatas – skysčio kaupimasis pleuros ertmėje šalia uždegimo židinio.


• Bronchų obstrukcija – dėl uždegimo ir sekreto kaupimosi gali susiaurėti kvėpavimo takai.


• Lėtiniai plaučių pažeidimai – fibrozė, sumažėjusi plaučių talpa, padidėjusi lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizika.

Pneumonijos galima išvengti stiprinant organizmo apsaugą ir mažinant infekcijos riziką:

• Skiepai – vakcinacija nuo gripo ir pneumokoko ženkliai sumažina pneumonijos riziką, ypač vaikams, senjorams ir rizikos grupėms.


• Rankų higiena ir apsauga nuo infekcijų – reguliarus rankų plovimas, kaukių naudojimas sergamumo sezonu, vengimas kontakto su sergančiais žmonėmis.


• Rūkymo atsisakymas – rūkymas silpnina plaučių apsauginius mechanizmus, todėl jo atsisakymas sumažina ligos riziką.


• Alkoholio vartojimo ribojimas – per didelis alkoholio kiekis slopina imunitetą ir didina aspiracijos riziką.


• Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, pilnavertis miegas stiprina imuninę sistemą.


• Lėtinių ligų kontrolė – tinkamas diabeto, širdies, plaučių ar kitų lėtinių ligų gydymas mažina infekcijų tikimybę.


• Aspiracijos prevencija – atsargus maitinimas žmonėms su rijimo sutrikimais, teisinga kūno padėtis valgant ar geriant.