Podagra

Podagros atsiradimo eiga yra laipsniškas procesas, kurio metu organizme sutrinka šlapimo rūgšties apykaita. Štai pagrindiniai etapai:

1. Padidėja šlapimo rūgšties kiekis kraujyje. Dėl sutrikusio purinų skaidymo ar jų pertekliaus maiste, organizme ima kauptis šlapimo rūgštis (hiperurikemija). Dažniausiai ši stadija neturi jokių simptomų.


2. Kristalų susidarymas. Kai šlapimo rūgšties koncentracija viršija normalų lygį, jos druskos (uratai) pradeda formuoti smulkius kristalus. Šie kristalai kaupiasi sąnariuose, sausgyslėse ar aplinkiniuose audiniuose.


3. Imuninės sistemos reakcija. Organizmas kristalus atpažįsta kaip svetimkūnius ir sukelia uždegiminę reakciją. Nors šis procesas gali vykti be simptomų, tam tikru momentu sukeliamas ūmus priepuolis.


4. Pirmas ūmus podagros priepuolis. Po tam tikro laiko, dažnai provokuojant (pvz., valgant daug purinų turintį maistą ar vartojant alkoholį), įvyksta pirmasis skausmingas sąnario uždegimas.


5. Ligos progresavimas (jei negydoma). Laikui bėgant priepuoliai gali kartotis dažniau, pažeisti daugiau sąnarių, o šlapimo rūgšties kristalai gali formuoti matomus darinius – tofusus.

Ši eiga gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų, o ankstyvas šlapimo rūgšties kontrolės pradėjimas padeda sustabdyti ligos vystymąsi.

Podagra atsiranda dėl padidėjusios šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje, kai organizmas jos gamina per daug arba nepašalina pakankamai efektyviai. Šlapimo rūgštis susidaro skaidant purinus – natūralias medžiagas, randamas organizme ir maiste. Štai pagrindinės podagros atsiradimo priežastys:

• Netinkama mityba. Daug purinų turintis maistas (raudona mėsa, subproduktai, jūros gėrybės, ankštiniai) bei alkoholis, ypač alus, didina šlapimo rūgšties kiekį.


• Antsvoris ir nutukimas. Didina purinų apykaitą ir apsunkina šlapimo rūgšties pasišalinimą per inkstus.


• Genetiniai veiksniai. Kai kurių žmonių organizmas natūraliai linkęs gaminti daugiau šlapimo rūgšties arba silpniau ją šalinti.


• Inkstų veiklos sutrikimai. Jei inkstai neefektyviai pašalina šlapimo rūgštį, ji kaupiasi kraujyje.


• Tam tikri vaistai. Diuretikai (šlapimą varantys), aspirinas (mažomis dozėmis) ar kai kurie vaistai nuo hipertenzijos gali trukdyti šlapimo rūgšties šalinimui.


• Kitos ligos. Kai kurios ligos (pvz., psoriazė, kraujo ligos ar metaboliniai sindromai) didina šlapimo rūgšties gamybą organizme.


• Dehidratacija. Skysčių trūkumas apsunkina šlapimo rūgšties išsiskyrimą, todėl jos kiekis kraujyje didėja.

Trumpai tariant, podagra išsivysto tada, kai sutrinka balansas tarp šlapimo rūgšties susidarymo ir jos pašalinimo, o šis disbalansas ilgainiui lemia kristalų kaupimąsi sąnariuose.

• Staigus, stiprus sąnario skausmas. Dažniausiai pažeidžiamas vienas sąnarys – ypač pirmasis kojos nykštis. Skausmas dažnai prasideda naktį ir stiprėja per kelias valandas.


• Sąnario paraudimas ir patinimas. Pažeistas sąnarys tampa raudonas, karštas, patinęs ir itin jautrus prisilietimui.


• Judėjimo apribojimas. Dėl skausmo ir uždegimo tampa sunku judinti sąnarį ar priminti koją.


• Šilumos jausmas sąnaryje. Sąnarys atrodo „degantis“, jame jaučiamas stiprus karštis.


• Priepuolių kartojimasis. Negydoma podagra ilgainiui pasikartoja dažniau ir gali paveikti kitus sąnarius – čiurnas, kelius, riešus, alkūnes.


• Tofusai (pažengusiais atvejais). Tai po oda susidarantys kieti šlapimo rūgšties kristalų dariniai, dažniausiai aplink sąnarius ar ausis.

Podagros priepuoliai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmi epizodai dažnai praeina savaime, bet liga linkusi progresuoti, jei neliečiamos jos priežastys ar netaikomas gydymas.

1. Kraujo tyrimas – šlapimo rūgšties koncentracija (uratų kiekis). Matavimas parodo, ar kraujyje yra padidėjęs šlapimo rūgšties lygis (hiperurikemija). Tačiau svarbu žinoti, kad priepuolio metu jis gali būti normalus, todėl šis tyrimas nėra vienintelis patvirtinantis rodiklis.


2. Sąnario punkcija (sinovinio skysčio tyrimas). Tai tiksliausias būdas nustatyti podagrą. Iš pažeisto sąnario adata paimamas skystis ir mikroskopu ieškoma šlapimo rūgšties kristalų. Tai leidžia aiškiai atskirti podagrą nuo kitų sąnarių ligų (pvz., infekcinio artrito).


3. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Parodo, ar yra uždegiminė reakcija (padidėję leukocitai, CRB – C reaktyvusis baltymas). Naudinga vertinant uždegimo intensyvumą.


4. Inkstų funkcijos tyrimai (kreatininas, šlapalo kiekis). Vertinama, ar inkstai tinkamai šalina šlapimo rūgštį. Inkstų funkcijos sutrikimai dažnai susiję su podagra.


5. Šlapimo tyrimas – šlapimo rūgšties išsiskyrimas. Gali būti atliekamas siekiant nustatyti, ar podagra kyla dėl per didelės šlapimo rūgšties gamybos ar nepakankamo jos šalinimo per inkstus.


6. Rentgenas ar ultragarsas (esant ilgesnei ligos eigai). Gali būti naudojami vertinant sąnarių pakitimus, tofusus ar pažeidimus pažengusios podagros atveju.

1. Ūmaus podagros priepuolio gydymas. Tikslas – greitai sumažinti skausmą ir uždegimą. Skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, taip pat gali būti vartojamas kolchicinas – vaistas, specifinis podagros priepuoliams. Jei šie vaistai netinka, naudojami kortikosteroidai, geriami arba leidžiami tiesiai į sąnarį.


2. Ilgalaikis podagros gydymas (profilaktika). Po ūmaus laikotarpio siekiama sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir išvengti atkryčių. Naudojami vaistai, tokie kaip allopurinolis ar febuksostatas, kurie slopina šlapimo rūgšties gamybą, arba urikozuriniai preparatai, skatinantys jos išsiskyrimą per inkstus. Šie vaistai vartojami nuolat, net jei simptomų nėra.


3. Mitybos ir gyvenimo būdo korekcija. Rekomenduojama vengti purinų gausaus maisto (pvz., raudonos mėsos, jūros gėrybių), riboti alkoholį (ypač alų), didinti vandens vartojimą, palaikyti normalų kūno svorį ir reguliariai judėti. Tai padeda sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir pagerina gydymo efektyvumą.

• Lėtinė podagra (tarppriepuolinė forma). Kai priepuoliai dažnėja, uždegimas nebe visiškai praeina, ir sąnariai lieka nuolat pažeisti. Išsivysto lėtinis sąnarių skausmas, sustingimas, funkcijos sutrikimas.


• Tofusų susidarymas. Tai po oda susikaupę šlapimo rūgšties kristalų dariniai, dažniausiai atsirandantys ant pirštų, ausų, alkūnių ar Achilo sausgyslės srityje. Jie gali būti skausmingi, trukdyti judėti ar net prakiurti, sukelti infekcijas.


• Sąnarių deformacijos ir pažeidimai. Ilgainiui podagra gali suardyti sąnarinius paviršius, sukelti negrįžtamus pakitimus ir apriboti sąnarių funkciją.


• Inkstų akmenligė. Dėl per didelio šlapimo rūgšties kiekio gali susiformuoti akmenys inkstuose, sukeliantys skausmą ir šlapimo takų problemas.


• Inkstų funkcijos sutrikimai. Šlapimo rūgšties perteklius gali ilgainiui pažeisti inkstus, prisidėti prie lėtinės inkstų ligos išsivystymo.


• Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai rodo, kad podagra dažnai susijusi su metaboliniu sindromu, padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu ir gali didinti insulto ar infarkto riziką.

Laiku gydant ir kontroliuojant šlapimo rūgšties kiekį, šių komplikacijų galima išvengti arba jas gerokai atitolinti.

• Subalansuota mityba. Venkite purinų gausaus maisto, tokio kaip raudona mėsa, subproduktai, jūros gėrybės ir perdirbti mėsos gaminiai. Rinkitės daržoves, pilno grūdo produktus, liesus baltymus.


• Alkoholio ribojimas. Ypač venkite alaus ir stipriųjų gėrimų, nes jie skatina šlapimo rūgšties susidarymą ir slopina jos išsiskyrimą.


• Skysčių vartojimas. Gerkite daug vandens (1,5–2 litrus per dieną), kad šlapimo rūgštis būtų geriau pašalinama per inkstus.


• Sveikas kūno svoris. Palaikykite normalų kūno masės indeksą (KMI), nes antsvoris didina podagros riziką. Venkite staigaus svorio kritimo.


• Reguliarus fizinis aktyvumas. Judėjimas gerina medžiagų apykaitą, padeda palaikyti sveiką svorį ir mažina šlapimo rūgšties kaupimąsi.


• Vengti bado dietų ir baltyminių kraštutinumų. Staigios dietos ar itin baltymingas maistas (pvz., keto dieta) gali skatinti šlapimo rūgšties šuolius.


• Kontroliuoti gretutines ligas. Stebėkite kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje – metabolinis sindromas didina podagros riziką.


• Reguliarus šlapimo rūgšties kiekio stebėjimas. Ypač jei yra paveldima rizika ar anksčiau buvusių priepuolių – tai padeda laiku imtis veiksmų.