Seborėjinis dermatitas

Seborėjinio dermatito atsiradimo eiga prasideda nuo odos riebalinių liaukų padidėjusio aktyvumo, kuris sukuria palankią terpę odos mikroorganizmams, ypač mielėms iš Malassezia genties, daugintis. Šie mikroorganizmai sukelia imuninę reakciją, kuri lemia uždegimą ir odos barjero pažeidimą. Uždegimas sukelia odos paraudimą, pleiskanojimą ir riebaluotų plotų atsiradimą.

Liga dažnai būna lėtinė, su pakitimais, kai simptomai stiprėja arba silpsta, priklausomai nuo aplinkos veiksnių, imuninės sistemos būklės ir odos priežiūros.

Laikui bėgant, jei negydoma, uždegimas gali išplisti ir užimti didesnius odos plotus, sukeldamas diskomfortą ir estetinius pokyčius.

1. Odos riebalinių liaukų aktyvumo padidėjimas. Ši liga dažnai pasireiškia riebaluotose odos vietose, kuriose riebalinių liaukų veikla yra aktyvi, sukuriant palankią terpę mikroorganizmams daugintis.


2. Malassezia mielių dauginimasis. Šios natūraliai odoje esančios mielės gali daugintis per daug ir sukelti imuninę reakciją, kuri skatina uždegimą.


3. Imuninės sistemos reakcija. Organizmo imuninė sistema gali netinkamai reaguoti į odos mikroflorą, sukelti uždegimą ir odos pažeidimus.


4. Genetiniai ir aplinkos veiksniai. Paveldimumas, stresas, klimato pokyčiai, hormonų svyravimai ir tam tikros ligos (pvz., Parkinsono liga, ŽIV) gali padidinti seborėjinio dermatito riziką.


5. Odos barjero disfunkcija. Pažeistas odos barjeras leidžia lengviau patekti dirgikliams ir mikroorganizmams, skatindamas uždegimą.

• Odos paraudimas ir uždegimas


• Pleiskanojimas, kuris gali būti gelsvas ar baltas


• Riebaluotos odos plotai, dažnai su blizgesiu


• Niežėjimas ar diskomforto pojūtis


• Odos pleiskanojimas ant galvos odos (galvos pleiskanos)


• Galvos odos sausumas ar padidėjęs riebumas


• Paraudę, pleiskanoti plotai ant veido (ypač ant nosies, antakių, skruostų)


• Kartais gali būti pažeidžiami krūtinės ar nugaros plotai

Simptomai gali kartotis ir stiprėti esant stresui, šaltam orui ar tam tikriems dirgikliams. Seborėjinis dermatitas dažnai būna lėtinis su paūmėjimais ir remisijomis.

Įtariant seborėjinį dermatitą, dažniausiai specialių laboratorinių tyrimų nereikia, nes diagnozė nustatoma remiantis klinikine apžiūra ir būdingais odos pakitimais. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai:

1. Odos apžiūra ir anamnezė. Gydytojas įvertina odos būklę, simptomus ir ligos istoriją, siekdamas atmesti kitas odos ligas.


2. Mikroskopinis odos mėginio tyrimas. Jei yra įtarimas dėl kitų odos infekcijų (pvz., grybelinių), gali būti imamas odos šveitimas ir atliekamas mikroskopinis tyrimas ar pasėlis.


3. Kraujo tyrimai. Retais atvejais, ypač jei yra įtarimas dėl imuninės sistemos sutrikimų ar kitų susijusių ligų, gali būti atliekami bendrieji kraujo tyrimai arba specifiniai imunologiniai testai.


4. Alergijos tyrimai. Jei manoma, kad simptomus gali stiprinti alerginės reakcijos, atliekami alergijos testai.

1. Šampūnai ir odos plovikliai. Naudojami specialūs šampūnai su priešgrybelinėmis medžiagomis (pvz., ketokonazolu, ciklopiroksu) galvos odai. Taip pat svarbi švelni odos priežiūra naudojant raminančius ir drėkinančius produktus.


2. Vietiniai priešuždegiminiai preparatai. Gliukokortikosteroidų kremai ar tepalai trumpam laikui mažina uždegimą ir paraudimą. Taip pat gali būti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai arba imunomoduliatoriai.


3. Priešgrybeliniai preparatai. Vietiniai arba kartais sisteminiai priešgrybeliniai vaistai padeda kontroliuoti Malassezia mielių dauginimąsi ir sumažina uždegimą.


4. Odos drėkinimas ir priežiūra. Reguliarus odos drėkinimas padeda atstatyti odos barjerą ir sumažina sudirgimą.


5. Gyvenimo būdo pokyčiai. Rekomenduojama vengti streso, per didelio odos plovimo, aštrių ar dirginančių odą medžiagų bei palaikyti tinkamą higieną.


6. Sunkiems atvejams. Gali būti skiriami sisteminiai vaistai arba fototerapija, tačiau tai daroma tik specialistų priežiūroje.

Svarbu: gydymas dažnai būna ilgalaikis ir reikalauja nuoseklumo, nes seborejinis dermatitas linkęs kartotis. Reguliari gydytojo konsultacija padeda pritaikyti tinkamiausią terapiją ir kontroliuoti ligos eigą.

• Antrinės odos infekcijos. Pažeista ir uždegusi oda gali būti lengviau užkrėsta bakterijomis ar grybais, sukeldama papildomą infekciją.


• Odos pažeidimai ir randėjimas. Nuolatinis uždegimas ir dažnas braukymasis gali sukelti odos pažeidimus, randus ar pigmentacijos pakitimus.


• Lėtinis diskomfortas. Niežėjimas ir odos sausumas gali sukelti nuolatinį diskomfortą ir paveikti gyvenimo kokybę.


• Psichologinės problemos. Dėl matomų odos pakitimų kai kuriems pacientams gali išsivystyti nerimas, žema savivertė ar socialinė izoliacija.


• Pasikartojantys paūmėjimai. Seborejinis dermatitas dažnai būna lėtinis su paūmėjimais, todėl negydant ar neprižiūrint, ligos simptomai gali dažnai sugrįžti ir blogėti. 

• Reguliari odos priežiūra. Naudoti švelnias, raminančias ir drėkinančias odos priežiūros priemones, kurios nepažeidžia odos barjero ir neskatina dirginimo.


• Tinkami šampūnai ir plovikliai. Rinktis priešgrybelinius arba švelnius šampūnus, ypač jei jau yra seborejinių pakitimų galvos odoje.


• Streso valdymas. Stresas gali paskatinti ligos paūmėjimą, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti ir valdyti kasdienį stresą.


• Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas stiprina organizmo imunitetą ir padeda kontroliuoti ligos eigą.


• Vengti dirgiklių. Sumažinti kontaktą su chemikalais, dūmais ar kitais odą dirginančiais veiksniais.


• Reguliarios gydytojo konsultacijos. Nuolat stebėti odos būklę ir laiku pradėti gydymą paūmėjimų metu.