Sinusitas

LOR (ausų, nosies, gerklės)
Sinusitas – tai nosies ančių gleivinės uždegimas, atsirandantis dėl infekcijos ar kitų dirgiklių, sukeliantis užsikimšimo pojūtį bei diskomfortą.
Prostock-studio | Shutterstock

Sinusitas – kas tai?

Sinusitas yra uždegiminė būklė, apimanti vieną ar kelis nosies ančius – ertmes, esančias veido kaule. Šie dariniai iškloti gleivine, kuri normaliai gamina gleives, padedančias drėkinti ir filtruoti įkvėpiamą orą.



Sinusito metu gleivinė sustorėja, pakinta jos veikla, o ertmėse gali kauptis sekretas. Ši būklė priklauso prie otorinolaringologinių sutrikimų ir gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo uždegimo trukmės ir eigos.


Sinusito atsiradimo eiga


  1. Pradinė stadija – nosies gleivinė paburksta ir sutrinka natūralus sinusų vėdinimasis.

  2. Sekreto kaupimasis – dėl užsikimšusių kanalų sinusų ertmėse ima kauptis gleivės.

  3. Mikroorganizmų dauginimasis – susidarius palankioms sąlygoms, gleivėse pradeda daugintis bakterijos ar virusai.

  4. Uždegiminės reakcijos išplitimas – sinusų gleivinė dar labiau paburksta, uždegimas sustiprėja.

  5. Užsitęsusi eiga – jei būklė neišnyksta, ji gali pereiti į lėtinį sinusitą su ilgalaikiais pakitimais.


Kodėl atsiranda sinusitas?


  • Nosies gleivinės paburkimas – dažniausiai dėl infekcijos ar alerginės reakcijos, kuris užkemša sinusų latakus.

  • Nosies pertvaros kreivumas – apsunkina normalų oro ir gleivių nutekėjimą iš sinusų.

  • Nosies polipai – gleivinės dariniai, blokuojantys sinusų angas.

  • Alergijos – nuolatinis dirginimas gali skatinti gleivinės uždegimą.

  • Imuninės sistemos nusilpimas – sudaro palankias sąlygas infekcijoms.

  • Dažnos kvėpavimo takų infekcijos – užsitęsusios slogos ar peršalimai gali pereiti į sinusitą.


Sinusito simptomai


  • Nosies užgulimas – sunkiau kvėpuoti pro nosį dėl paburkusios gleivinės.

  • Sekreto išskyros – tirštos, gelsvos ar žalsvos gleivės, kartais tekančios į gerklę.

  • Spaudimo ar skausmo pojūtis – juntamas veido srityje, ypač aplink kaktą, akis ar žandikaulius.

  • Galvos skausmas – sustiprėjantis pasilenkus ar judant.

  • Sumažėjusi uoslė – laikinai nusilpsta arba visiškai dingsta kvapų pojūtis.

  • Bendras negalavimas – gali būti nuovargis, pakilusi temperatūra.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant sinusitą?


  1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina nosies gleivinės būklę, sekreto pobūdį, patikrina skausmingas vietas.

  2. Priekinė rinoskopija arba endoskopija – specialiais instrumentais apžiūrima nosies ertmė ir sinusų angos.

  3. Rentgenograma – parodo sinusų užtemimą, sekreto kaupimąsi.

  4. Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliai atskleidžia sinusų uždegimo išplitimą ir anatominius pakitimus.

  5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikoma retais atvejais, kai reikia išsamiau įvertinti minkštuosius audinius.

  6. Laboratoriniai tyrimai – kraujo ar mikrobiologiniai tyrimai padeda nustatyti infekcijos pobūdį.


Kaip gydomas sinusitas?

Sinusito gydymas priklauso nuo jo formos ir išplitimo, tačiau dažniausiai taikomos šios priemonės:




  1. Poilsis ir skysčiai – padeda organizmui greičiau kovoti su uždegimu.

  2. Nosies plovimas druskos tirpalu – valo gleives, mažina paburkimą ir palengvina kvėpavimą.

  3. Dekongestantai – nosies purškalai ar lašai, trumpam sumažinantys gleivinės paburkimą.

  4. Vaistai nuo uždegimo – malšina skausmą ir uždegimines reakcijas.

  5. Antibiotikai – skiriami tik bakterinės kilmės sinusitui, kai uždegimas nepraeina savaime.

  6. Kortikosteroidų purškalai – mažina uždegimą, ypač esant lėtiniam sinusitui ar polipams.

  7. Fizioterapija – šiluminės ar kitos procedūros gali pagerinti sinusų drenažą.

  8. Chirurginis gydymas – taikomas retais atvejais, kai konservatyvios priemonės neveiksmingos arba yra anatominių kliūčių sinusų ventiliacijai.


Kokias komplikacijas gali sukelti sinusitas?


  • Lėtinis sinusitas – uždegimas tampa užsitęsęs, dažnai kartojasi ir sunkiau gydomas.

  • Akių komplikacijos – gali išsivystyti vokų patinimas, akiduobės uždegimas ar regos pablogėjimas.

  • Ausų uždegimas – dėl užsikimšusios klausomosios (Eustachijaus) vamzdelio funkcijos.

  • Smegenų dangalų uždegimas (meningitas) – itin reta, bet pavojinga komplikacija, kai infekcija plinta į galvos smegenis.

  • Smegenų abscesas – pūlinys galvos smegenyse, keliantis rimtą grėsmę gyvybei.

  • Kaulų uždegimas (osteomielitas) – gali pažeisti veido kaulus.



Trumpai tariant, negydomas arba sunkus sinusitas gali paveikti ne tik nosies ančius, bet ir akis, ausis ar net galvos smegenis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.


Kaip išvengti sinusito?

Sinusito galima išvengti, jei tinkamai rūpinamasi kvėpavimo takų sveikata ir mažinami rizikos veiksniai. Pagrindinės profilaktikos priemonės:




  • Stiprinti imunitetą – subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.

  • Vengti peršalimo – saugotis šalčio, tinkamai rengtis, ypač žiemą ir drėgnu oru.

  • Gydyti slogą laiku – neužleisti paprastos slogos, kad ji nepereitų į sinusitą.

  • Nosies higiena – prireikus plauti nosį druskos tirpalu, kad būtų palaikoma gleivinės sveikata.

  • Alergijų kontrolė – gydyti arba vengti alergenų, nes jie gali skatinti gleivinės paburkimą.

  • Tinkama aplinka – drėkinti patalpų orą, vengti tabako dūmų ir kitų dirgiklių.

  • Anatominių problemų sprendimas – jei yra polipų ar pertvaros kreivumas, kreiptis į gydytoją dėl korekcijos.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų

Kitas faktas