Sinusitas

1. Pradinė stadija – nosies gleivinė paburksta ir sutrinka natūralus sinusų vėdinimasis.


2. Sekreto kaupimasis – dėl užsikimšusių kanalų sinusų ertmėse ima kauptis gleivės.


3. Mikroorganizmų dauginimasis – susidarius palankioms sąlygoms, gleivėse pradeda daugintis bakterijos ar virusai.


4. Uždegiminės reakcijos išplitimas – sinusų gleivinė dar labiau paburksta, uždegimas sustiprėja.


5. Užsitęsusi eiga – jei būklė neišnyksta, ji gali pereiti į lėtinį sinusitą su ilgalaikiais pakitimais.

• Nosies gleivinės paburkimas – dažniausiai dėl infekcijos ar alerginės reakcijos, kuris užkemša sinusų latakus.


• Nosies pertvaros kreivumas – apsunkina normalų oro ir gleivių nutekėjimą iš sinusų.


• Nosies polipai – gleivinės dariniai, blokuojantys sinusų angas.


• Alergijos – nuolatinis dirginimas gali skatinti gleivinės uždegimą.


• Imuninės sistemos nusilpimas – sudaro palankias sąlygas infekcijoms.


• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos – užsitęsusios slogos ar peršalimai gali pereiti į sinusitą.

• Nosies užgulimas – sunkiau kvėpuoti pro nosį dėl paburkusios gleivinės.


• Sekreto išskyros – tirštos, gelsvos ar žalsvos gleivės, kartais tekančios į gerklę.


• Spaudimo ar skausmo pojūtis – juntamas veido srityje, ypač aplink kaktą, akis ar žandikaulius.


• Galvos skausmas – sustiprėjantis pasilenkus ar judant.


• Sumažėjusi uoslė – laikinai nusilpsta arba visiškai dingsta kvapų pojūtis.


• Bendras negalavimas – gali būti nuovargis, pakilusi temperatūra.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina nosies gleivinės būklę, sekreto pobūdį, patikrina skausmingas vietas.


2. Priekinė rinoskopija arba endoskopija – specialiais instrumentais apžiūrima nosies ertmė ir sinusų angos.


3. Rentgenograma – parodo sinusų užtemimą, sekreto kaupimąsi.


4. Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliai atskleidžia sinusų uždegimo išplitimą ir anatominius pakitimus.


5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikoma retais atvejais, kai reikia išsamiau įvertinti minkštuosius audinius.


6. Laboratoriniai tyrimai – kraujo ar mikrobiologiniai tyrimai padeda nustatyti infekcijos pobūdį.

Sinusito gydymas priklauso nuo jo formos ir išplitimo, tačiau dažniausiai taikomos šios priemonės:

1. Poilsis ir skysčiai – padeda organizmui greičiau kovoti su uždegimu.


2. Nosies plovimas druskos tirpalu – valo gleives, mažina paburkimą ir palengvina kvėpavimą.


3. Dekongestantai – nosies purškalai ar lašai, trumpam sumažinantys gleivinės paburkimą.


4. Vaistai nuo uždegimo – malšina skausmą ir uždegimines reakcijas.


5. Antibiotikai – skiriami tik bakterinės kilmės sinusitui, kai uždegimas nepraeina savaime.


6. Kortikosteroidų purškalai – mažina uždegimą, ypač esant lėtiniam sinusitui ar polipams.


7. Fizioterapija – šiluminės ar kitos procedūros gali pagerinti sinusų drenažą.


8. Chirurginis gydymas – taikomas retais atvejais, kai konservatyvios priemonės neveiksmingos arba yra anatominių kliūčių sinusų ventiliacijai.

• Lėtinis sinusitas – uždegimas tampa užsitęsęs, dažnai kartojasi ir sunkiau gydomas.


• Akių komplikacijos – gali išsivystyti vokų patinimas, akiduobės uždegimas ar regos pablogėjimas.


• Ausų uždegimas – dėl užsikimšusios klausomosios (Eustachijaus) vamzdelio funkcijos.


• Smegenų dangalų uždegimas (meningitas) – itin reta, bet pavojinga komplikacija, kai infekcija plinta į galvos smegenis.


• Smegenų abscesas – pūlinys galvos smegenyse, keliantis rimtą grėsmę gyvybei.


• Kaulų uždegimas (osteomielitas) – gali pažeisti veido kaulus.

Trumpai tariant, negydomas arba sunkus sinusitas gali paveikti ne tik nosies ančius, bet ir akis, ausis ar net galvos smegenis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Sinusito galima išvengti, jei tinkamai rūpinamasi kvėpavimo takų sveikata ir mažinami rizikos veiksniai. Pagrindinės profilaktikos priemonės:

• Stiprinti imunitetą – subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.


• Vengti peršalimo – saugotis šalčio, tinkamai rengtis, ypač žiemą ir drėgnu oru.


• Gydyti slogą laiku – neužleisti paprastos slogos, kad ji nepereitų į sinusitą.


• Nosies higiena – prireikus plauti nosį druskos tirpalu, kad būtų palaikoma gleivinės sveikata.


• Alergijų kontrolė – gydyti arba vengti alergenų, nes jie gali skatinti gleivinės paburkimą.


• Tinkama aplinka – drėkinti patalpų orą, vengti tabako dūmų ir kitų dirgiklių.


• Anatominių problemų sprendimas – jei yra polipų ar pertvaros kreivumas, kreiptis į gydytoją dėl korekcijos.