Vaikų viduriavimas

1. Patekimas į organizmą – į vaiko organizmą patenka infekcinis sukėlėjas (pvz., virusas, bakterija) arba suvalgomos netinkamos ar dirginančios medžiagos.


2. Žarnyno gleivinės sudirginimas – mikroorganizmai ar toksinai pažeidžia žarnyno gleivinę, sutrikdydami vandens ir druskų įsisavinimą.


3. Padidėjęs žarnyno aktyvumas – dėl sudirginimo pagreitėja žarnyno veikla, išmatos tampa dažnesnės ir skystesnės.


4. Papildomi simptomai – gali pasireikšti pilvo skausmas, pūtimas, karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, priklausomai nuo priežasties.


5. Skysčių netekimas – dėl dažno tuštinimosi organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, o tai gali sukelti dehidrataciją.

Ši eiga gali būti greita, ypač mažiems vaikams, todėl svarbu laiku imtis priemonių ir stebėti vaiko būklę.

• Virusinės infekcijos – dažniausia vaikų viduriavimo priežastis. Dažniausi virusai: rotavirusas, norovirusas, adenovirusas.


• Bakterinės infekcijos – kai kurios bakterijos (pvz., Salmonella, E. coli, Shigella) sukelia stipresnį, kartais kraujingą viduriavimą.


• Parazitinės infekcijos – Giardia lamblia ar kiti parazitai gali sukelti lėtinį ar protarpinį viduriavimą.


• Netoleruojami maisto produktai – laktozės ar glitimo netoleravimas gali sukelti lėtinį ar dažną viduriavimą.


• Antibiotikų vartojimas – kai kurie antibiotikai sutrikdo žarnyno mikroflorą ir sukelia viduriavimą.


• Apsinuodijimas maistu – suvalgius netinkamai paruošto ar užkrėsto maisto, organizmas reaguoja stipriu žarnyno veiklos suaktyvėjimu.


• Virškinimo sistemos ligos – tokios kaip uždegiminės žarnyno ligos, celiakija ar dirgliosios žarnos sindromas.


• Stresas ir emociniai veiksniai – kai kuriais atvejais vaikai reaguoja į stresines situacijas virškinimo sutrikimais, įskaitant viduriavimą.


• Mitybos pokyčiai – staigus naujų produktų įvedimas į vaiko mitybą gali laikinai sutrikdyti virškinimą.

• Dažnas tuštinimasis – vaikas tuštinasi daugiau nei 3 kartus per dieną, o išmatos yra skystos ar vandeningos.


• Pakitusi išmatų konsistencija ir kvapas – išmatos tampa plonos, gali būti putotos, gleivingos ar turėti nemalonų, aštrų kvapą.


• Pūslėjantis ar skausmingas pilvas – vaikas gali skųstis pilvo spazmais, tempimu ar skausmu.


• Vėmimas – dažnai pasireiškia kartu su viduriavimu, ypač jei priežastis yra virusinė infekcija.


• Karščiavimas – gali pasireikšti, jei viduriavimą sukelia infekcija.


• Silpnumas, vangumas – dėl skysčių ir elektrolitų netekimo vaikas tampa mieguistas, apatiškas.


• Dehidratacijos požymiai – sausa burna, įdubusios akys, mažai šlapinimosi, sausos lūpos, verksmas be ašarų.


• Sumažėjęs apetitas – vaikas gali atsisakyti valgyti ar gerti.

Simptomų intensyvumas gali būti įvairus – nuo lengvo ir trumpalaikio iki pavojingo, reikalaujančio skubios medicininės pagalbos.

1. Išmatų tyrimas – atliekamas siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją (virusus, bakterijas, parazitus), vertinama išmatų išvaizda, gleivės, kraujas ar pūliai.


2. Išmatų pasėlis – leidžia nustatyti tikslią bakterinę infekciją ir jos jautrumą antibiotikams.


3. Išmatų parazitologinis tyrimas – ieškoma parazitų ar jų kiaušinėlių, jei įtariama žarnyno parazitozė.


4. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti uždegimą, dehidratacijos laipsnį, elektrolitų pusiausvyrą.


5. Elektrolitų tyrimas – įvertinamas natrio, kalio ir kitų medžiagų kiekis kraujyje, svarbu esant dehidratacijai.


6. C-reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas – padeda įvertinti uždegiminį procesą organizme.


7. Laktozės netoleravimo ar celiakijos tyrimai – atliekami, jei įtariamas lėtinis ar pasikartojantis viduriavimas dėl maisto netoleravimo.


8. Pilvo echoskopija – skiriama rečiau, kai reikia atmesti kitus virškinimo sistemos sutrikimus.

Tyrimų apimtis priklauso nuo vaiko amžiaus, viduriavimo trukmės, simptomų sunkumo ir gydytojo įtarimų dėl galimos priežasties.

1. Skysčių ir elektrolitų atstatymas – svarbiausia gydymo dalis. Vaikui reikia duoti daug skysčių, ypač geriamųjų rehidracinių tirpalų (pvz., su gliukoze ir druskomis), kurie padeda atkurti prarastus skysčius ir mineralus.


2. Mityba – rekomenduojama nenutraukti maitinimo. Kūdikiams tęsti žindymą ar mišinukų davimą, vyresniems vaikams – lengvai virškinamas, neriebus maistas (pvz., ryžiai, džiūvėsiai, bananai). Vengti saldumynų, pieno (jei netoleruojamas), riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.


3. Vaistai – dažniausiai viduriavimas praeina be vaistų, tačiau:  – esant bakterinei infekcijai, gali būti skiriami antibiotikai;  – esant parazitinei infekcijai – antiparazitiniai vaistai;  – kartais naudojami probiotikai, siekiant atkurti žarnyno mikroflorą;  – viduriavimą slopinantys vaistai vaikams dažniausiai neskiriami, nebent gydytojas nurodo kitaip.


4. Stebėjimas – būtina stebėti vaiko būklę: šlapinimosi dažnį, aktyvumą, odos ir gleivinių drėgnumą. Esant dehidratacijos požymiams, gali prireikti gydymo ligoninėje su skysčių lašinimu į veną.


5. Gydymas pagal priežastį – jei viduriavimas susijęs su maisto netoleravimu ar virškinimo ligomis, taikomas specifinis gydymas ir dietos korekcija.

Svarbiausia – kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas trunka ilgiau nei kelias dienas, yra kraujo išmatose, vaikas vemia, karščiuoja ar rodo dehidratacijos požymius.

Vaikų viduriavimas, ypač jei jis intensyvus ar užsitęsęs, gali sukelti rimtų komplikacijų.

Dažniausia ir pavojingiausia komplikacija yra dehidratacija, kai organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų.

Tai gali lemti silpnumą, sąmonės sutrikimus, kraujotakos pablogėjimą ir net gyvybei pavojingą būklę, jei nesiimama gydymo.

Kitos galimos komplikacijos – elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, kurie gali paveikti širdies, raumenų ir nervų veiklą.

Užsitęsęs viduriavimas gali sukelti svorio kritimą, sutrikdyti mitybą, lėtinti augimą ar vaiko vystymąsi.

Esant infekcinei kilmei, gali išsivystyti antrinės infekcijos arba bakterijos gali patekti į kraują, sukeldamos sepsį.

Kai kuriais atvejais, ypač jei viduriavimas gydomas netinkamai, gali atsirasti žarnyno gleivinės pažeidimų ar uždegimų, reikalaujančių ilgesnio gydymo ar specialios dietos.

Vaikų viduriavimo galima išvengti laikantis tinkamos higienos, sveikos mitybos ir profilaktinių sveikatos priežiūros priemonių.

Pirmiausia, labai svarbu rankų higiena – vaikai turi būti mokomi reguliariai plauti rankas po tualeto, prieš valgį, po žaidimų lauke ar su gyvūnais. Tėvai taip pat turi laikytis švaros gamindami ar duodami vaikui maistą.

Saugus maistas ir vanduo yra būtini – vaikams negalima duoti neplautų vaisių ar daržovių, nevirinto vandens ar pasibaigusio galiojimo produktų. Krūtimi maitinami kūdikiai gauna papildomą apsaugą per motinos pieną, kuris stiprina imuninę sistemą.

Vakcinos, ypač nuo rotaviruso, padeda išvengti dažniausios virusinės viduriavimo priežasties kūdikiams ir mažiems vaikams.

Svarbu vengti neatsakingo antibiotikų vartojimo, nes tai gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir sukelti viduriavimą.

Taip pat reikėtų laipsniškai keisti vaiko mitybą, ypač įvedant naujus produktus, kad virškinimo sistema spėtų prisitaikyti.

Galiausiai, vaikui augant, reikia stiprinti jo imunitetą per subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir poilsį, kad organizmas būtų atsparesnis infekcijoms.

Nors visiškai išvengti viduriavimo ne visada įmanoma, atsakingas požiūris į sveikatą ir prevencija padeda gerokai sumažinti riziką.