Astmos istorija, ligos priežastys ir požymiai

Kaip ji pasireiškia?

Įrodyta, kad sergantys astma kenčia nuo lėtinio bronchų uždegimo (net ir tada, kai jaučiasi neblogai), sukeliančio bronchų hiperaktyvumą. Tai reiškia, kad jie daug jautriau reaguoja į „nekaltus“ veiksnius. Vis dėlto dažniausiai priepuolių priežastimi tampa alergijos, virusų sukeliamos infekcijos, fiziniai pratimai ir dūmai. Į šiuos dirgiklius reaguojantis ypač jautrus bronchų paviršiaus sluoksnis ima tinti ir išskirti gleives, sukeldamas spazmą ir kvėpavimo takų nepraeinamumą.

Kad žmogus serga astma, galima spręsti iš kvėpavimo: atsiranda kosulys, švokštimas kvėpuojant ir dusulys. Kosulys iš pradžių būna sausas, tačiau po kelių dienų tampa drėgnas, atsikosėjama su gleivėmis. Kvėpuojant girdimas švilpuką primenantis garsas, ligonis skundžiasi, jog jam skauda, jis dūsta: atrodo, kad įkvėptas oras nepasiekia plaučių – tai bronchų spazmų pasekmė.

Šie simptomai pasireiškia kartu arba atskirai, gali skirtis jų trukmė, intensyvumas ir dažnumas: paprastai epizodai kartojasi su kelių dienų pertraukomis, tačiau nutinka ir taip, kad po kelis kartus per dieną; priepuoliai užeina staiga ir trunka trumpai, arba tęsiasi be pertraukos keletą parų. Naktimis situacija pablogėja dar labiau.