Šiuo atveju išeitimi gali tapti dieta, gerinanti medžiagų apykaitą. Jos metu vartojami tokie produktai, kurių virškinimui organizmas išeikvotų daugiau energijos.

Dietos, greitinančios medžiagų apykaitą, taisyklės

Ši dieta pagrįsta taisyklingos mitybos principais: didžiąją maisto dalį sudaro produktai, kuriuose gausu vitaminų, mikro ir makroelementų, kitų organizmui būtinų medžiagų.

Visų pirma, reikia valgyti kaip galima dažniau (geriausia kas dvi ar tris valandas). Kiekvienas toks pavalgymas stimuliuoja medžiagų apykaitą, o kuo dažniau organizmas gauna maisto, tuo greičiau virškina. Tai pastebimai suintensyvina metabolizmą ir paplonina poodinį riebalų sluoksnį.

Atvirkštinio efekto galima tikėtis tais atvejais, kai daromos ilgos pertraukos. Bijodamas „likti alkanas“, organizmas ima kaupti riebalų atsargas, kurių bus labai sunku atsikratyti.

Antra – maitintis reikia taisyklingai. Net ir pagreitinta medžiagų apykaita nepadės, jeigu nuolat valgysite kaloringą maistą. Visavertis maistas, padalintas į nedideles porcijas – tai, ko reikia sklandžiai organizmo veiklai. Tai gali būti puodelis sriubos, salotos su trupučiu žuvies arba vištiena ir panašiai.

Jeigu nėra galimybės „normaliai“ pavalgyti, galima užkąsti vaisių, dietinio jogurto, duoniukų ir kt.

Trečia – nors dieta paremta saikingos mitybos principais, papuotauti kartą per dieną vis dėlto reikėtų. Geriausias metas tam būtų nuo 12 iki 14 valandos.

Kadangi nakties metu visi žmogaus organizmo procesai sulėtėja, vėlai suvalgytas maistas, kurio virškinimui reikia ne mažiau kaip 4 valandų, gali būti paprasčiausiai neįsisavinamas.

Prieš tai, kai rimtai pavalgysite, reikėtų išeiti truputį pasivaikščioti – tai padės suintensyvinti virškinimą. Na, o po puotos būti aktyviems nepatartina – tai gali išprovokuoti rimtų žarnyno ligų vystymąsi arba tiesiog pabloginti skrandžio darbą.