Žinoma, visų pirma, tai šaltas oras. Tačiau prie šalčio faktorių prisideda ir žvarbus vėjas, ir, žinoma, skersvėjai (tai netgi pavojingiau). Tokią alergiją provokuoja ir šaltas vanduo (ir visai nesvarbu, ar tai lietus, ar sniegas, ar ežeras, ar dušas). Priežastimi gali tapti šaltas ir drėgnas klimatas, netgi šalti gėrimai ir desertai.

Alergija šalčiui – plačiai paplitęs reiškinys

Kai yra bent šioks toks supratimas apie „šalčio faktorius“, tampa aišku, kad ši alergija – ne sezoninis reiškinys. Beje, taip nemėgstama ir keiksnojama žiema – ne pats baisiausias metų laikas. Juk žiemą ir taip visiems aišku, kad reikia saugotis, pasistengti sušilti. Antra – bet kuris pastovus šalčio faktorius yra daug geriau už įvairius svyravimus, būdingus kitiems metų laikams. Dėl šių priežasčių pavojingiausiu metų laikais laikomas ruduo ir ypač pavasaris.

Būtent pavasarį alergija šalčiui pasireiškia dažniausiai. Šiuo metų laiku visi vaikai nori mesti šalint savo šalikus, kepures, pirštines. Jiems atrodo, kad nieko baisaus nenutiks, jeigu perbėgs per kiemą be skėčio. Jie nepastebi, kad suoliukų ir sūpuoklių paviršius dar nepakankamai įšilęs, kad ant jų būtų galima sėdėti. Jie nesupranta, kas baisaus gali nutikti staiga įkvėpus šalto oro, kad perkaitus saulėje ir pasitraukus į šešėlį (rūsį) ar įbridus į šaltą upelį temperatūrų skirtumas bus didžiulis, ir kuo tai gali baigtis.

Nealergiškiems žmonėms šios smulkmenos nėra labai pavojingos (jie gali nebent peršalti), o alergiškiems būtent tai ir tampa alergijos priežastimi.