Kraujospūdis pagal amžių: koks jis turėtų būti?

2025-10-03

Kraujospūdžio rodiklių stebėjimas yra paprastas, tačiau daug informacijos suteikiantis būdas, padedantis laiku „pagauti“ širdies ir kraujagyslių ligas. Kiekvieno žmogaus kraujo spaudimas gali skirtis, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos sudaryta lentelė leidžia įvertinti gautus rezultatus ir prireikus pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Kas yra kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles, kai širdis pumpuoja kraują po visą organizmą.

Kraujospūdis yra išreiškiamas dviems rodmenimis:

• Sistolinis (viršutinis) - maksimalus slėgis per vieną širdies dūžį. Jis rodo kraujagyslių susitraukimą.
• Diastolinis (apatinis) - minimalus slėgis tarp dviejų širdies dūžių. Jis rodo širdies darbą.

Kraujospūdis yra matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelyje (mmHg) virš aplinkos atmosferos slėgio arba kilopaskaliais (kPa).

Ką rodo kraujo spaudimo aparato rodmenys?

Kraujo spaudimo aparate esantis sistolinis (viršutinis) skaičius rodo kraujagyslių susitraukimą, o diastolinis (apatinis) – širdies darbą.

Koks yra optimalus kraujo spaudimas?

Nors optimalus žmogaus spaudimas priklauso nuo jo amžiaus ir lėtinių ligų, vidutinis optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm Hg ir 80 mm Hg.

Lentelėje pateikiamos tikslesnės kraujo spaudimo vertės, atsižvelgus į žmonių amžių.

Kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą?

Norint gauti patikimus kraujospūdžio matavimo rezultatus, svarbu kraujo spaudimą matuoti laikantis kelių taisyklių:

• Pasirinkite matavimo laiką. Jeigu norite pradėti įdėmiau stebėti savo kraujo spaudimą, stenkitės jį matuoti visada tuo pačiu metu.
• Pasiruoškite kraujo spaudimo matavimui. Prieš matavimą 5 - 10 min. ramiai pasėdėkite, atsipalaiduokite. Nesportuokite, nerūkykite, negerkite kavos ar energinių gėrimų bent 30 min. prieš matavimą.
• Tinkamai atsisėskite. Atsisėskite ant kėdės, tiesia nugara remkitės į atlošą, kojas pilna pėda pastatykite ant grindų, jų neužkryžiuokite, nelaikykite kojos ant kojos.
• Tinkamai pasidėkite ranką. Ranką padėkite ant stalo, taip, kad žasto lygis būtų širdies aukštyje. Drabužiai neturėtų stipriai veržti rankos, tačiau jei jie nėra stori, nusirengti nebūtina.
• Matuokite kraujo spaudimą. Uždėkite manžetę ant žasto, maždaug 2–3 cm virš alkūnės linkio. Ji turi būti apgaubusi ranką, bet ne per stipriai. Įjunkite aparatą (jei automatinis) arba, jei naudojate mechaninį, pumpuokite pagal instrukciją.
• Užsirašykite gautus rezultatus.
• Jei rezultatas neįprastai aukštas ar žemas, palaukite 2–3 min. ir pamatuokite dar kartą.
• Pirmuosius kartus matavimui galima naudoti abi rankas. Vėliau įprastai rekomenduojama matavimui naudoti tą ranką, kuri „duoda“ aukštesnius rezultatus arba dominuojančią ranką (t.y. dešinę, jei esate dešiniarankis ir atvirkščiai).

Kada dėl kraujo spaudimo reikėtų kreiptis į gydytoją?

Kraujospūdis gali laikinai padidėti po sporto, jaučiant stresą, po įtemptos dienos darbe, apsinuodijus ar paprasčiausiai suvalgius aštresnio, sunkesnio, sūresnio maisto nei valgote įprastai.

Norint išsiaiškinti, ar tai nėra laikina problema, jeigu kraujo spaudimas nesiekia rizikingos ribos, pačiam žmogui reikėtų savaitę laiko kiekvieną rytą matuoti ir sekti rodmenis ir jiems nemažėjant - kreiptis į sveikatos specialistus.

Jeigu kraujo spaudimas yra itin žemas arba itin aukštas ir jei jį lydi kiti ūmūs simptomai (pavyzdžiui, didelis silpnumas, šaltkrėtis, skausmas, širdies ritmo sutrikimai ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į medikus.