Kur kreiptis pagalbos?
 
„Dažnai žmonės pasijaučia bejėgiai susidūrę su žmogumi, kuris galvoja apie savižudybę, tačiau paprastai jam labai padeda padrąsinimas ir paskatinimas ieškoti profesionalios pagalbos, kurią jis gali gauti iš psichologo, gydytojo psichiatro, psichoterapeuto, šeimos gydytojo. Labai svarbu, kad žmogus suvoktų, jog jam reikia profesionalios pagalbos, o taip pat jam būtina žinoti ir jausti, kad šalia yra žmogus, kuris juo rūpinasi visapusiškai. Tačiau, jei matote aiškią grėsmę gyvybei, geriau iškart skambinkite skubios pagalbos numeriu 112, kad laiku būtų suteikta medicininė pagalba“, – sako A. Remeikytė.
 
Jei apie savižudybę galvojantis žmogus pateko į medikų rankas, labai svarbu, kad po to būtų pasirūpinta, ar tinkamai vartojami paskirti medikamentai, jei įmanoma būtina pašalinti priemones, kuriomis būtų galima nusižudyti: vaistus, peilius, skutimosi peiliukus, virves, šaunamuosius ginklus. Praėjus savižudybės krizei ir toliau būtina palaikyti ryšį, nes tęstinė ir ilgalaikė pagalba yra gyvybiškai svarbi, padedanti sveikti.
 
„Tačiau net ir padarius viską, kas atrodo buvo įmanoma, suteikus reikiamą pagalbą pasitaiko, kad žmonės nusižudo, tuomet artimiesiems labai svarbu prisiminti, kad jie nėra visapusiškai atsakingi už kito žmogaus sprendimus“, – pataria medicinos psichologė.
 
Pagalbos prieinamumas
 
Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1000 žmonių, t. y. net 33 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Tai vienas didžiausių skaičių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Praėjusių metų pabaigoje Centro poliklinika pasirašė Savižudybių prevencijos memorandumą, kurį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Mykolas Majauskas, ir įsipareigojo padėti siekti, kad Vilnius būtų miestas, kuriame efektyviai veiktų savižudybių prevencijos mechanizmas.