Mėnulio fazių įtaka sveikatai: ar pilnatis iš tikrųjų mus veikia?

Daugelis pasaulio tautų nuo seno tikėjo, kad Mėnulis veikia žmonių elgesį ir net sveikatą. Tačiau dažniausiai mitais apipinta būtent trečioji – pilnaties – fazė: esą ji gali paaštrinti emocijas, išprovokuoti keistą elgesį ir netgi sukelti fizines ligas.

Tyrimų šia tema nedaug, o ir esami – dažnai prieštaringi, tačiau verta pasidomėti, ką ištyrė ir teigia mokslininkai. Ar iš tikrųjų dangaus kūnai gali daryti tiesioginį poveikį mūsų savijautai?

Ar pilnatis gali paveikti miegą?

Tikėtina, kad Mėnulis gali daryti įtaką miegui. Dar prieš atsirandant ir išpopuliarėjant dirbtiniam apšvietimui pilnatis buvo bene pagrindinis šviesos šaltinis. Moksliniame tyrime teigiama, kad per visą žmonijos istoriją žmonės naktimis prieš ir per pilnatį būdavo aktyvesni, mat galėjo tęsti darbus ir sutemus. Taigi, yra tam tikrų įrodymų, kad Mėnulio šviesa gali ilgiau išlaikyti žmones budrius, tad per pilnatį jie vėliau eina miegoti ir trumpiau miega.

Panašios išvados pateikiamos ir 2021 m. atliktame tyrime: jame buvo lyginami 3 kaimo bendruomenių ir Sietlo studentų miego įpročiai. Visais atvejais, neatsižvelgiant į geografinę zoną ar galimybę naudotis elektra, kelias dienas prieš pilnatį tyrimo dalyviai miegojo mažiau, o miegoti nueidavo vėliau. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad tai iš protėvių įgytas prisitaikymas ir gebėjimas išnaudoti natūralią šviesą darbui ir kitoms veikloms.

Apskritai miego tyrimų rezultatai yra diskutuotini: jie dažnai atliekami gerai apšviestose laboratorijose, tad abejojama rezultatų tikslumu. Daugelis miego tyrimų netgi prieštarauja vienas kitam. Tačiau 2013 m. atliktame tyrime mokslininkai rado būdą apeiti tyrimo duomenis iškraipančius faktorius, remdamiesi ankstesnio tyrimo, kurio dalyviai nežinojo, kad bus vertinama Mėnulio įtaka, duomenis. Mokslininkai nustatė, kad per pilnatį gilaus miego fazė trukdavo 30 % viso miego laiko, o tiriamieji miegodavo vidutiniškai 20 min. trumpiau nei per kitas fazes. Šie pokyčiai taip pat buvo susiję su sumažėjusiu melatonino kiekiu.

Taigi, nors Mėnulio skleidžiama šviesa yra silpnesnė nei tiesioginiai saulės spinduliai, tikėtina, ji vis tiek gali lemti gebėjimą užmigti ir išsimiegoti.

Ar pilnatis veikia nuotaiką ir psichikos sveikatą?

Potvynių ir atoslūgių intensyvumui įtaką daro Mėnulio fazės. Remdamasis šiuo teiginiu, 8-ajame dešimtmetyje psichiatras Arnoldas Lieberis iškėlė teoriją, esą Mėnulis veikia organizmo „biologinius potvynius“ ir keičia žmonių elgesį, todėl būtent pilnaties metu padaugėja smurto atvejų ir žmogžudysčių. Ir nors ši teorija paneigta, vis tik galima aptikti įrodymų, kad Mėnulio fazės vienaip ar kitaip veikia psichikos sveikatą.

Plačiai paplitusi ir nuomonė, kad pilnaties metu daugiau žmonių kreipiasi į psichikos sveikatos centrus ar juose yra hospitalizuojami, nesant realaus pavojaus skambina bendruoju pagalbos telefonu ir t. t. 2019 m. atlikta beveik 18 tūkst. medicininių įrašų iš skirtingų įstaigų apžvalga: joje nustatyta, kad Mėnulio fazės neturėjo įtakos pacientų hospitalizacijos trukmei, būtent pilnaties metu priimtų ir išrašytų pacientų skaičiui.

Tiesa, Mėnulis gali veikti žmones, sergančius bipoliniu sutrikimu. Nedideliame tyrime mokslinimai išsiaiškino, kad pacientų manijos ir depresijos būsenos kitimai nebuvo atsitiktiniai: jie atitiko Mėnulio fazes. Manoma, kad šiuos sparčius nuotaikos pokyčius nulėmė pacientų cirkadinio ritmo bei miego-budrumo ciklo sutrikdymas.

Ir nors dalis žmonių teigia, kad pilnatis neigiamai veikia jų nuotaiką, tačiau kituose esamuose tyrimuose šis teiginys nebuvo patvirtintas. Žinoma, tam tikri aplinkos veiksniai gali turėti įtakos nuotaikų svyravimams ir sukelti nerimą bei depresiją, tačiau nėra aišku, kaip Mėnulio fazės tiksliai veikia (jei iš viso veikia) mūsų nuotaiką bei psichikos sveikatą.

Pilnaties įtaka menstruacijų ciklui

Mėnulis apskrieja Žemę per maždaug mėnesį, o kadangi daugelis menstruacinių ciklų yra vienodo ilgio, dažnai minimas Mėnulio poveikis.

2021 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame pateikta įrodymų, jog dalies tirtų moterų menstruacinis ciklas, vidutiniškai trunkantis 28 dienas, sutapo su Mėnulio fazėmis. Kai kurioms moterims mėnesinės prasidėdavo per pilnatį, kitoms – per jaunatį. Tačiau tai – veikiau sutapimas, nes daugelyje kitų tyrimų Mėnulio įtaka menstruaciniam ciklui paneigta.

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad senovėje žmonių reprodukcinis elgesys buvo sinchroniškas su Mėnulio fazėmis, tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo įtakos pakito ir reprodukcinė fiziologija, ir žmonių elgesys.

Pilnaties įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai

Mėnuliui artėjant prie Žemės, jo gravitacinė trauka stiprėja, dėl to, kaip jau minėta, kyla potvyniai.

2021 m. atliktame tyrime buvo analizuotas besikeičiančių Mėnulio fazių poveikis 42-jų antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemai. Nustatyta, kad Mėnulio fazės neturėjo įtakos kraujospūdžiui, bet turėjo kitoms susijusioms funkcijoms – cukraus kiekiui kraujyje ir širdies ritmui.

Taigi, nors šiuolaikinis mokslas vis dažniau paneigia Mėnulio įtaką žmonių sveikatai, tačiau yra įrodymų, kad šis dangaus kūnas mus veikia. Kur kas daugiau pavyzdžių apie Mėnulio poveikį galime išgirsti iš realių žmonių ir realaus gyvenimo, o astronomams, astrologams ir žemdirbiams Mėnulio kalendorius – nepakeičiamas.