Sąnario protezavimo nereikėtų atidėlioti

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Sąnario protezavimo nereikėtų atidėlioti

Senstame mes, susidėvi ir mūsų sąnariai. Rezultatas – sunku vaikščioti, skauda sąnarius, o kartais apskritai galima judėti tik remiantis ramentais. Dėl to žmonės atsisako mėgstamos veiklos arba visai užsidaro namuose. Dažnu atveju tokioje situacijoje padėti gali sąnarių endoprotezavimas.

 

Nors dėl skaudančių sąnarių labai nukenčia gyvenimo kokybė, daugelis baiminasi operacijos ir ilgai ją atidėlioja. Tokia baimė tikrai nepagrįsta. Visame pasaulyje ilgėjant gyvenimo trukmei, atsiranda įvairių medicininių sprendimų, padedančių įveikti sveikatos problemas, taip pat daugėja ir sąnarių endoprotezavimo operacijų. Amerikos sąnarių endoprotezavimo registro duomenimis, 2021 metais JAV buvo atlikta 2,2 mln. kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijų. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienam iš dviejų šimtų žmonių per metus atliktas sąnario endoprotezavimas.

 

Dažniausiai keičiamas tik vienas sąnarys

 

„Niekada ne per vėlu endoprotezuoti pažeistą sąnarį. Gali būti tik techniškai lengvesnių ar sudėtingesnių sprendimų, tačiau nepataisomų situacijų nebūna," – įsitikinęs Vitoldas Jurkevičius, vienos didžiausių Baltijos šalyse traumatologijos ir ortopedijos klinikos „ORTO klinika“ (Latvija) gydytojas, ortopedas traumatologas.

 

Tiesa, dirbtinis sąnarys mūsų organizme visada bus svetimkūnis – kad ir koks kokybiškas jis būtų, kad ir kaip tobulai įdėtas, kad ir koks geras operaciją atlikęs gydytojas. Todėl atsakingas ortopedas traumatologas sąnario endoprotezavimą skirs tik tada, kai jis bus būtinas, kai nebepadeda kitos priemonės: vaistai, fizioterapija, injekcijos. Pasak V. Jurkevičiaus, pagrindinės indikacijos operacijai: sąnarys deformuojasi, vis sunkiau judėti, sąnarį labai dažnai skauda, skausmo nenumalšina vaistai.

 

 

Beje, sąnarių susidėvėjimas retai būna vienodas abiejose pusėse, paprastai vienas sąnarys kenčia labiau, tad atliekant operaciją ir pakeičiamas tik skausmingas sąnarys. Gali būti, kad kitas niekada nesusidėvės tiek, kad jį reikėtų keisti, arba šis procesas užtruks dar daug metų. Pasak pašnekovo, atvejai, kad abu sąnariai būtų vienodai susidėvėję ir keičiami per vieną operaciją, pasitaiko labai retai. Daug dažnesnė situacija, kai vienas sąnarys yra išoperuojamas, o po kurio laiko tenka operuoti kitą sąnarį.

 

Ką reikia žinoti apie endoprotezus

 

Mokslininkai kartu su pirmaujančiais protezų gamintojais ir chirurgais nuolat ieško geriausių sprendimų, kad dirbtiniai sąnariai tarnautų ilgiau ir kad nenukentėtų žmonių gyvenimo kokybė – kad galėtume daryti tai, ką darome kasdien, taip pat – ir sportuoti.

 

Endoprotezai gaminami iš įvairių medžiagų, jų būna įvairių dydžių ir fiksacijos tipų. Pagrindiniai pasaulio endoprotezų gamintojai dirba su trijų tipų medžiagomis – metalo lydiniais, keramika ir polietilenu. Medžiagų pasirinkimas glaudžiai susijęs su endoprotezo tvirtinimo prie kaulo būdu. Tai savo ruožtu lemia paciento amžius, kaulų būklė ir gyvenimo būdas.

 

Yra du endoprotezo tvirtinimo prie kaulo būdai: cementinis ir necementinis. Cementinis tvirtinimas, kai dalis kaulo užpildoma šia medžiaga, tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapūs. Gerai įterptas cementas daro kaulą stipresniu, o dirbtinį sąnarį – stabilesniu.

 

Becementė fiksacija taikoma jaunesniems žmonėms, kurių kaulai yra stiprūs. Kadangi jauni žmonės po sąnario operacijos nori išlikti aktyvūs, endoprotezų paviršiams parenkami kitokie medžiagų deriniai nei vyresnio amžiaus žmonėms, kurių sąnariai pirmiausia turi būti saugūs ir stabilūs, o ne dinamiški ir judrūs.

 

Beveik tokia pat svarbi, kaip ir tinkamo endoprotezo pasirinkimas, yra jo įdėjimo technologija, tad būtina, kad šį darbą atliktų patyrę medikai.

 

Sąnarių endoprotezavimo eilės

 

Asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, sąnarių endoprotezus centralizuotai perka ir nemokamai skiria Valstybinė ligonių kasa. Taip pat VLK iš dalies kompensuoja pacientų, savo lėšomis įsigijusių sąnarių endoprotezus, išlaidas. Šiuo metu, VLK duomenimis, standartinio klubo sąnario endoprotezo Lietuvoje laukia daugiau kaip 2,2 tūkst. žmonių, standartinio kelio sąnario – beveik 11,8 tūkst. Priklausomai nuo pasirinktos gydymo įstaigos, laukti eilėje gali tekti iki 19 mėnesių.

 

„Sąnario endoprotezavimo priežastys yra labai įvairios, todėl laukti šios operacijos ilgus mėnesius pacientui nėra geras sprendimas pacientui. Sąnarys turėtų būti keičiamas tada, kai to reikia, o ne tada, kai ateina eilė", – sako V. Jurkevičius.

 

Gydytojas įsitikinęs, kad optimali situacija, kai operacija atliekama per kelis artimiausius mėnesiu po to, kai pacientas kartu su savo ortopedu traumatologu apsisprendžia, kad jos jau reikia.  

 

Gyvenimas po sąnario operacijos – ko tikėtis?

Po sėkmingos endoprotezavimo operacijos laukia labai svarbus etapas – išmokti gyventi su naujuoju sąnariu. Reikėtų, kad darbas su kineziterapeutu prasidėtų netrukus po operacijos. Dar būdamas ligoninėje pacientas, padedamas kineziterapeuto, turėtų išmokti vėl vaikščioti, lipti laiptais, o taip pat sužinoti, kokių judesių negalima atlikti artimiausią mėnesį po klubo sąnario operacijos.

 

Tiek po klubo, tiek po kelio sąnario endoprotezavimo pacientai apie keturias savaites turi vaikščioti su ramentais.  Reabilitacija arba mankšta po sąnario endoprotezavimo yra beveik tokia pat svarbi, kaip ir pati operacija. Kineziterapeutas padeda nustoti šlubuoti, pataria, kaip stiprinti kojų ir sėdmenų raumenis, palaipsniui didinti krūvį ir lavinti vis platesnį judesių diapazoną.

 

 

„Jei žmogaus, kuris po operacijos viską darė teisingai, praėjus metams paklausite, kuri koja buvo operuota, jis akimirkai susimąstys. Taip ir turėtų būti po gerai atliktos sąnario endoprotezavimo operacijos ir teisingos atsakingos reabilitacijos," – įsitikinusi Aija Nikolajenko-Vyšnevska, sertifikuota „ORTO klinikos“ kineziterapeutė.

 

„ORTO klinika“ – modernus ir šiuo metu vienintelis privatus traumatologijos, ortopedijos, stuburo chirurgijos ir reumatologijos centras Baltijos šalyse. Čia laukiami ir pacientai iš Lietuvos.

 

Plačiau: https://orto.lv/lt/

 

„ORTO klinikos“ nuotr.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas