„Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tai padeda atskleisti tik feritino tyrimas. Štai prieš keletą metų jungtinio visuomenės sveikatinimo projekto metu atlikome šalies abiturienčių geležies stokos anemijos tyrimą. Mažakraujystė buvo nustatyta kas dešimtai, o geležies trūkumas – beveik kas trečiai merginai. Tokia latentinė būsena tikimybę susirgti anemija padidina beveik 4 kartus“, – pastebėjo „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
 
Pasak jo, pradėjus sekti geležies atsargoms žmogus vakarop tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučiamas bendras kūno silpnumas. Laikui bėgant vis labiau ryškėja anemijos simptomai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Ligoniui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo.
 
Kaip neuždelsti?
 
Įsibėgėjus mažakraujystei simptomai dar labiau pagilėja. Anemija sergančio žmogaus oda tampa gležna, tarsi persišviečianti.
 
„Pilnai geležies stokos anemijos diagnostikai turi būti atliekamas kompleksinis – bendrasis kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimas. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas. Sumažėjusią hemoglobino koncentraciją bendrasis kraujo tyrimas parodo tik tuomet, kai organizmas būna išeikvojęs beveik visas geležies atsargas, o tai gali išaiškėti ir po pusės metų nuo anemijos pradžios“, – pabrėžė daug metų organizuojančios anemijos profilaktikos ištyrimo akcijas laboratorijos vadovas.
 
Tvirtinama, kad žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2–3 kartus daugiau nei sergančių jau išryškėjusia anemija. Didžiausios geležies stokos anemijos rizikos zonoje – merginos ir moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai.