Vaikas kažką prarijo! Ką daryti?

Vaikams būtinas nuolatinis dėmesys ir kontrolė. Vos tik jie išmoksta šliaužioti ir vaikščioti, pasiekti tai, kas padėta ant stalo arba lentynose, tėvelių ramybė baigiasi – juk vaikai pasaulį pažįsta ne tik pirštukais, bet ir burna. Tai reiškia, kad mažylio skrandyje arba kvėpavimo takuose gali atsidurti beveik viskas. Ką reikia žinoti, kad išvengtumėte nelaimių?

Vaikų chirurgijoje svetimkūniai, ypač pirmaisiais mažylio gyvenimo metais – labai dažni. Kai kurie gydytojai netgi renka aptiktų ir pašalintų daiktų kolekcijas. Statistika rodo, kad kas ketvirtas 5–6 metukų vaikas bent kartą gyvenime yra prarijęs ką nors, dėl ko tėveliai vėliau labai jaudinosi.

Kodėl kūdikiai viską kišasi į burną? 

Žaisliukų ir daiktų kišimas į burną – vienas iš mažylio vystymosi etapų, arba, kaip sakoma, oralinė pasaulio pažinimo stadija. Jos metu vaikutis gauna daug informacijos apie daiktų formą, ypatybes ir skonį. Tėvelių užduotis – užtikrinti, kad šis pažinimas burna būtų kuo saugesnis. Atidžiai žiūrėkite, kas patenka į atžalos rankutes ir burnytę: tai turėtų būti tik stambūs daiktai su saugiu paviršiumi. Tačiau nesėkmių pasitaiko net ir patiems atsargiausiems.

Plačiau apie šį etapą skaitykite: Kūdikis viską kiša į burną

Kaip užtikrinti vaikų saugumą? 

Būkite atsargūs ir pasirūpinkite, kad viską į burną pradėjusio kištis vaiko aplinka būtų saugi:

• Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų pakankamai daiktų, kuriuos galėtų saugiai kištis į burną: kramtukų, barškučių, guminių žaislų ir pan.
• Kai tik mažylis ima šliaužioti, keturiomis apeikite visą butą ir surinkite smulkius ir pavojingus daiktus.
• Pirkite tik tuos žaislus, kurie tinka vaikui pagal amžių, be smulkių detalių, kurios galėtų atsiklijuoti arba nulūžti.
• Periodiškai apžiūrėkite vaiko žaislus ir įsitikinkite, kad jie neaplūžę ir nekelia pavojaus.
• Nepalikite vaiko žaisti be priežiūros su monetomis, sagomis ar kruopomis.
• Jeigu turite išeiti iš kambario, atidžiai apžiūrėkite žaislus, dar geriau – paimkite mažylį su savimi.
• Stenkitės niekada neišleisti sūnelio arba dukrytės iš akių!

Vaikas kažką prarijo. Ar tai pavojinga?

Dažniausiai įvairūs pašaliniai daiktai patenka į burną žaidimų metu, jeigu mažylį labai sudomina koks nors objektas. Kaip jis pasišalins, labai priklausys nuo to daikto dydžio, formos, paviršiaus ir rūšies – ne visi jie pavojingi mažam vaikui ir tikrai ne visada verta nerimauti. Smulkius svetimkūnius organizmas dažniausiai pašalina pats, t.y. tėvai randa prarytą smulkmeną vaiko puoduke. Tačiau išlieka tikimybė, kad, atrodytų, nereikšmingas daiktelis užstrigs stemplėje arba žarnyne. Skrandyje gali likti tik gana stambūs ir sudėtingos formos daiktai.

Labai dažnai, jei tėveliai įtaria, kad mažylis kažką prarijo, tačiau jokių išorinių tai liudijančių požymių ir nemalonių pojūčių nėra, pasirenkama laukimo taktika. Tačiau ne visada galima laukti, kol svetimkūnis pasišalins pats, net jeigu vaikutis atrodo išoriškai sveikas. Yra daiktų, kurių jau pats buvimas virškinimo trakte kelia pavojų. Tokiais atvejais laukimas kelia rimtą grėsmę atžalos sveikatai ar netgi gyvybei.

Prie potencialiai pavojingų daiktų, kuriuos būtina tuoj pat pašalinti nedelsiant kreipiantis į medikus, priskiriama:

• Adatos, smeigtukai, sąvaržėlės, dantų krapštukai, žvejybos kabliukai, vinukai ir kiti labai aštrūs bei smulkūs daiktai;
• Daiktai nuo 3 cm ilgio;
• Bet kokio tipo maitinimo elementai, baterijos („piršteliai“, „tabletės“ iš žaisliukų, laikrodžių ir pan.);
• Magnetai (kuo jų daugiau, tuo blogiau);
• Stiklas, keramikos šukės aštriais kraštais;
• Vaistai ir kitos cheminės medžiagos, įvairi buitinė chemija ir pan.

Ne ką mažiau svarbu stebėti vaiką, jeigu jis prarijo aptakios formos ir nedidelio dydžio daiktą (pavyzdžiui, sagutę, apvalų akmenuką, rutuliuką, monetą). Laukti ir tikrinti vaiko puoduką reikėtų nuo 1 iki 3–4 parų. Jeigu per tą laiką daiktas nebuvo rastas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Jeigu žinote ar įtariate, kad vaikas kažką prarijo ir jam ėmė reikštis virškinamojo trakto sutrikimus rodantys simptomai, pavyzdžiui, vėmimas, pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas ir kt., nereikėtų laukti, kol svetimkūnis pasišalins savaime ir nedelsiant kreiptis į medikus. 

Svetimkūnis įstrigo vaiko stemplėje. Ar tai pavojinga? 

Stemplėje įstrigęs svetimkūnis – labai pavojinga situacija, nes vaiko stemplė yra labai jautri ir pažeidžiama. Be to, joje yra raumenų, kurie dirginant daikto kraštais yra spazmuojami, prasideda komplikacijos, todėl būtina žinoti simptomus, kuriuos pastebėjus reikia nedelsiant imtis priemonių.

Visų pirma, ryjant mažyliui skaudės, jis rodys į krūtinkaulį ir krūtinės ląstą. Be to, rydamas seiles jis skųsis diskomfortu, o kieto maisto gali nepraryti visai. Pavojaus varpais reikia skambinti, jeigu vaiką ima pykinti arba jis nori vemti, jeigu atsiranda kosulys. Jeigu pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į artimiausią stacionarą. Delsimas tokiais atvejais baigiasi skylėmis stemplėje ir kitomis gyvybei pavojingomis pasekmėmis.

Svetimkūnis pateko į kvėpavimo takus - vaikas užspringo

Iš burnos ertmės daiktas gali patekti arba į stemplę, arba į kvėpavimo takus, t.y. vaikas gali užspringti. Paprastai į kvėpavimo takus patenka smulkesni daiktai: įvairios sėklos, maisto gabalėliai, grūdai, pupos, lukštai, smulkūs žaisliukai, rutuliukai, saldainiai ir siūlai.

Svetimkūniai kvėpavimo takuose yra pajovingi, nes jie kliudo į plaučius patekti orui. Jeigu daiktas gana didelis ir uždengia trachėją, vaikas gali uždusti.

Atpažinti, kad svetimkūnis pateko į kvėpavimo takus galima iš šių požymių:

• Ištinka kosulio priepuolis; 
• Nusilpsta kvėpavimas; 
• Galima girdėti švilpimą;
• Pastebimi viršutinių kvėpavimo takų stenozės (susiaurėjimo) požymiai: dusimas, ilgesnis įkvėpimas, pamėlęs veidas, svetimkūnio pojūtis ir švokščiantis balsas;
• Jeigu svetimkūnis užstrigo trachėjoje, šaukiant arba verkiant galima girdėti pliaukšėjimą;
• Svetimkūnis gali sukelti ir komplikacijų – ypač jeigu tai maisto produktai su aliejumi arba riebalais. Gali išsivystyti bronchitas, plaučių uždegimas, pūlinis abscesas, pavojingas gyvybei pūlinis krūtinės ertmės uždegimas.

Jeigu pastebėjote nors vieną iš minėtų simptomų, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite mažylį į stacionarą. Nemėginkite savarankiškai pašalinti svetimkūnio, jeigu vaikas gali kvėpuoti pats. Neslopinkite jo kosulio, o atvirkščiai - atlaisvinkite vaiko kvėpavimo takus (nuimkite kaklą veržiančius marškinėlus, atsekite marškinius ar megztinį, nuimkite seilinuką), neleiskite atsigulti ar stipriai kūprintis bei raginkite kosėti. 

Prisiminkite, kad jei vaikas kosėja, vadinasi, jis gali įkvėpti ir tokiu atveju, tikėtina, svetimkūnis pasišalins savaime, t.y. vaikas jį iškosės. 

Jeigu mažylis pamėlsta, ima dusti, reikia kviesti greitąją pagalbą, o iki jos atvykimo pamėginti pašalinti svetimkūnį patiems:

• Vaikui iki vienerių metukų amžiaus. Paguldykite pilvuku ant rankos dilbio, prilaikydami smakriuką ir nugarą, galva (veidu žemyn) – maždaug 60 laipsnių kampu. Delno kraštu (riešine dalimi) padaužykite tarp menčių maždaug 5 kartus, apžiūrėkite burnytę, ar neiškrito svetimkūnis. Jeigu rezultato nėra, paguldykite vaikutį sau nugaryte ant kelio, nuleiskite galvytę žemiau už užpakaliuką, 4–5 kartus spustelėkite po krūtine (nespauskite pilvo). Jeigu svetimkūnis pasišalino – išimkite jį. Jeigu neišėjo, iki greitosios atvažiavimo kartokite šiuos veiksmus ir stenkitės ventiliuoti plaučius.
• Vyresniam nei metukų vaikui. Atsistokite už mažylio, apimkite rankomis per juosmenį ir spauskite pilvą tarp bambos ir krūtinkaulio. Staigiai spustelėkite aukštyn 4–5 kartus su 3–5 sekundžių intervalu, jeigu svetimkūnis pasišalino – išimkite jį. Jeigu ne – kartokite toliau, nepanikuokite patys ir pamėginkite nuraminti vaiką.

Ko nereikėtų daryti vaikui kažką prarijus?

Dažnai tėvai daro vaikučiams klizmą arba duoda laisvinamųjų, tikėdamiesi, kad prarytas daiktas greičiau pasišalins. Tai klaida, nes pats svetimkūnis virškinimo sistemai yra didžiulis stresas, o jos veiklos stimuliavimas gali baigtis organų trauma (per sparčiai judėdamas daiktas juos pažeis), arba tuo, kad svetimkūnis iš viso įstrigs žarnyne, susiformuos žarnyno nepraeinamumas.

Kita itin dažna klaida - vaiko purtymas, kėlimas už kojų, stiprus daužymas per nugarytę, tikintis, kad tai padės pasišalinti svetimkūniui. Purtymas, kratymas, padrikas trankymas gali lemti sukrėsto vaiko sindromą, pažeisti trapius kaklo slankstelius. Sukrėsto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažies vaikams būdinga smegenų trauma, kuri gali būti mirtina arba lemti labai sunkus, visą gyvenimą lydėsiančius sveikatos sutrikimus. 

Be to, šie veiksmai, lyginant su tikslingai teikiama pagalba, yra mažai efektyvūs, t.y. svetimkūnis gali nepasišalinti, nuslinkti giliau, vaikas gali imti dusti. 

Kaip gydomi svetimkūnį prariję vaikai?

Jeigu yra tiksliai žinoma, kad vaikas prarijo nepavojingą svetimkūnį ir nepasireiškia jokie nerimą keliantys simptomai, vaiko būklė yra stebima ir laukiama, kol svetimkūnis pasišalins savaime, t.y. kartu su išmatomis. 

Jeigu svetimkūnis per kelias dienas nepasišalina savaime arba tiksliai žinote, kad jis kelia pavojų sveikatai arba pasireiškė pavojingi simptomai (pavyzdžiui, vaikui sunku kvėpuoti arba ryti maistą, jis skundžiasi skausmais, vemia, viduriuoja arba negali pasituštinti), būtina nedelsiant kreiptis į specialistus. 

Vaikai, prariję svetimkūnį, guldomi į vaikų chirurgijos skyrių. Visų pirma, bandoma išsiaiškinti, kurioje vietoje daiktas užstrigo, kokio jis pobūdžio. Jeigu jis geležinis – tai galima padaryti atlikus rentgeno nuotrauką. Tačiau maisto ir plastiko tokiose nuotraukose nematyti. Dažnai pasitelkiama ir endoskopija – plona žarnelė su kamera ir žnyplėmis įstatoma į stemplę, skrandį ir žarnyną, apžiūrimos sienelės ir turinys, svetimkūnį bandoma sugriebti ir ištraukti. Procedūra kartais atliekama net be narkozės.

Su bronchais viskas daug sudėtingiau – manipuliacijos atliekamos tik užmigdžius mažąjį pacientą. Po to vaikutis stebimas. Jeigu reikia, skiriama antibiotikų, kad bronchuose ir plaučiuose neprasidėtų infekcija.

Kaip padėti nepavojingą svetimkūnį prarijusiam vaikui?

Jeigu vaikas prarijo nepavojingą svetimkūnį ir jam nepasireiškė jokie nerimą keliantys simtomai, t.y. neprireikė kviesti greitosios pagalbos ir kreiptis į medikus, belieka vaiką stebėti namuose. 

Tokiu atveju pakanka vaiką nuraminti, stebėti jo būklę ir užtikrinti gerą žarnyno peristaltiką - duokite vaikui gerti daugiau vandens ar kitų skysčių bei maitinkite atžalą produktais, kuriuose būtų daug ląstelienos (pavyzdžiui, vaisiais, uogomis, daržovėmis, gaminiais su sėlenomis).