Adisono liga

Endokrininės sistemos
Adisono liga – antinksčių žievės hormonų trūkumas, sukeliantis organizmo veiklos sutrikimus.
bluebay | Shutterstock

Adisono liga – kas tai?

Adisono liga – tai lėtinė endokrininė liga, kurią sukelia antinksčių žievės hormonų, ypač kortizolio ir aldosterono, nepakankamumas.



Šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą, kraujospūdį, elektrolitų pusiausvyrą ir atsaką į stresą. Antinksčių žievės funkcijos sutrikimas lemia šių hormonų trūkumą, kuris veikia daugelį organizmo sistemų.



Adisono liga reikalauja nuolatinės priežiūros ir stebėjimo dėl galimų hormonų disbalanso pasekmių.


Adisono ligos atsiradimo eiga


  1. Antinksčių žievės pažeidimas. Prasideda nuo antinksčių žievės ląstelių sunaikinimo ar funkcijos sutrikimo dėl autoimuninio uždegimo, infekcijos, navikų ar kitų priežasčių.

  2. Hormonų gamybos sumažėjimas. Pažeidus antinksčių žievę, sumažėja kortizolio, aldosterono ir kitų steroidinių hormonų gamyba.

  3. Organizmo prisitaikymo sutrikimas. Trūkstant šių hormonų, sutrinka medžiagų apykaita, elektrolitų pusiausvyra ir kraujospūdžio reguliavimas.

  4. Simptomų vy sstymasis. Laikui bėgant organizme atsiranda hormonų trūkumo požymių, kurie palaipsniui stiprėja.

  5. Galimas krizinis būklės paūmėjimas. Esant sunkiam hormonų trūkumui arba papildomam stresui, gali išsivystyti gyvybei pavojinga Adisono krizė.


Kodėl atsiranda Adisono liga?

Adisono liga atsiranda dėl antinksčių žievės pažeidimo arba jos funkcijos sutrikimo, dėl kurio sumažėja kortizolio ir aldosterono gamyba. Pagrindinės priežastys yra:




  • Autoimuninis antinksčių pažeidimas. Dažniausia Adisono ligos priežastis – organizmo imuninės sistemos klaidingas atsakas, kuris puola ir naikina antinksčių žievės ląsteles.

  • Infekcijos. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, gali pažeisti antinksčius ir sutrikdyti jų funkciją.

  • Antinksčių žievės sunaikinimas. Gali būti dėl navikų, kraujagyslių sutrikimų, hemoragijos ar chirurginių intervencijų.

  • Genetiniai sutrikimai. Kai kuriais atvejais Adisono liga yra susijusi su genetiniais defektais, kurie trukdo hormonų sintezei.

  • Antrinė Adisono liga. Atsiranda, kai sutrinka hipofizės hormonų, ypač adrenokortikotropinio hormono (AKTH), gamyba, dėl ko antinksčiai negauna stimulo gaminti hormonus.



Šios priežastys lemia antinksčių žievės hormonų trūkumą, kuris sukelia Adisono ligos simptomus ir komplikacijas.


Adisono ligos simptomai


  • Nuovargis ir bendras silpnumas

  • Svorio kritimas ir apetito stoka

  • Mėšlungis ir raumenų silpnumas

  • Žemas kraujospūdis, galintis sukelti galvos svaigimą ar alpimą

  • Odos tamsėjimas (hiperpigmentacija), ypač ant veido, alkūnių, kelių ir odos raukšlių

  • Pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas

  • Troškulio padidėjimas ir dažnas šlapinimasis

  • Žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)

  • Nuotaikos pokyčiai – depresija, dirglumas, sumišimas

  • Lytinio potraukio sumažėjimas

  • Moterys gali patirti menstruacijų sutrikimus


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant Adisono ligą?


  1. Kraujo kortizolio lygio matavimas. Paprastai matuojamas ryte, kai kortizolio kiekis turėtų būti aukščiausias; sumažėjęs lygis rodo hormonų trūkumą.

  2. Adrenokortikotropinio hormono (AKTH) lygio matavimas. Padeda nustatyti, ar problema kyla iš antinksčių ar hipofizės.

  3. Stimuliacijos testas (AKTH stimuliacijos testas). Pacientui suleidžiamas sintetinis AKTH, o po to matuojamas kortizolio lygis; jei kortizolio lygis nepadidėja, tai rodo antinksčių žievės nepakankamumą.

  4. Elektrolitų tyrimai. Dažnai nustatomas sumažėjęs natrio kiekis ir padidėjęs kalio kiekis kraujyje, būdingi Adisono ligai.

  5. Kraujo cukraus kiekio nustatymas. Gali būti sumažėjęs dėl hormonų trūkumo.

  6. Antikūnų tyrimai. Gali būti atliekami siekiant nustatyti autoimuninio antinksčių pažeidimo buvimą.

  7. Vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) antinksčiams gali būti naudojama siekiant įvertinti jų struktūrą ir nustatyti galimus pakitimus.


Kaip gydoma Adisono liga?


  1. Kortikosteroidų pakaitinė terapija. Pagrindiniai vaistai yra hidrokortizonas arba prednizolonas, kurie pakeičia trūkstamą kortizolį ir padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, imuninę sistemą bei atsaką į stresą.

  2. Mineralokortikoidų pakaitinė terapija. Dažniausiai vartojamas fludrokortizonas, kuris padeda palaikyti elektrolitų balansą ir kraujospūdį, kompensuojant aldosterono trūkumą.

  3. Skubios būklės gydymas (Adisono krizė). Esant ūmiam hormonų trūkumui, taikoma skubi intraveninė hidrokortizono ir skysčių terapija, kad būtų atstatyta organizmo pusiausvyra.

  4. Gyvenimo būdo korekcijos. Pacientams rekomenduojama vengti stresinių situacijų, fizinio perkrovimo, o esant padidėjusiam stresui ar ligoms, laikinai didinti kortikosteroidų dozę (vadinama streso doze).

  5. Reguliarus medicininis stebėjimas. Nuolatinis hormonų lygių kontrolė ir gydymo korekcijos pagal poreikį, siekiant išvengti perdozavimo ar nepakankamo gydymo.

  6. Paciento švietimas. Svarbu, kad pacientai žinotų apie ligą, mokėtų atpažinti krizės požymius ir būtų pasiruošę laiku kreiptis pagalbos.



Tinkamai gydoma Adisono liga leidžia pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengiant pavojingų komplikacijų.


Kokias komplikacijas gali sukelti Adisono liga?

Viena pavojingiausių komplikacijų yra Adisono krizė – ūmus kortizolio trūkumas, kuris gali sukelti sunkų kraujospūdžio kritimą, šoką, sąmonės netekimą ir būti gyvybei pavojingas.



Dėl hormonų trūkumo gali išsivystyti hiponatremija (mažas natrio kiekis kraujyje), hiperkalemija (padidėjęs kalio kiekis), dėl ko sutrinka širdies ritmas ir raumenų funkcijos.



Liga lemia kronišką nuovargį, silpnumą, svorio kritimą ir bendrą organizmo atsparumo sumažėjimą, kas didina infekcijų riziką.



Be to, gali būti sutrikdyta kraujospūdžio reguliacija, sukelti žemą kraujospūdį, kuris gali paveikti smegenų funkciją.



Negydoma Adisono liga gali turėti ir psichologinių pasekmių – depresiją, dirglumą ar kognityvinius sutrikimus.


Kaip išvengti Adisono ligos?

Adisono ligos išvengti visiškai ne visada įmanoma, nes daugeliu atvejų ji atsiranda dėl autoimuninių ar genetinių priežasčių. Tačiau kai kurios priemonės gali padėti sumažinti riziką arba užkirsti kelią ligos paūmėjimams.



Svarbu laikytis sveikos gyvensenos ir stiprinti imuninę sistemą, kad sumažėtų autoimuninių ligų rizika. Taip pat būtina laiku gydyti infekcijas, ypač tokias kaip tuberkuliozė, kurios gali pažeisti antinksčius.



Reikia vengti neatsakingo kortikosteroidų vartojimo ir naudoti juos tik pagal gydytojo nurodymus bei specialistų priežiūrą. Reguliarios medicininės apžiūros yra būtinos, ypač jei yra padidėjusi rizika dėl šeimos istorijos ar kitų sveikatos sutrikimų.



Svarbu atidžiai stebėti organizmo pokyčius, tokius kaip nuovargis, svorio kritimas ar kiti neįprasti simptomai, ir nedelsti kreiptis į specialistus. Konsultacijos su endokrinologu padeda užtikrinti ankstyvą sutrikimų nustatymą ir tinkamą prevenciją.



Nors visiška ligos prevencija nėra garantuota, šios priemonės padeda sumažinti riziką ir palaikyti gerą bendrą sveikatą.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Jeigu jaučiate danties skausmą, pridėkite prie danties gabaliuką svogūno. Skausmas turėtų atlėgti.

Kitas faktas