Aklumas

1. Regos sistemos pažeidimas – regėjimo pablogėjimą sukelia tinklainės, regos nervo, akių lęšiuko, ragenos ar smegenų regos centrų pažeidimas dėl ligos, traumos ar įgimtų pakitimų.


2. Regėjimo aštrumo mažėjimas – žmogus pradeda pastebėti, kad blogiau mato daiktus, kontūrus, atsiranda neryškumas ar tamsios dėmės regos lauke.


3. Sutrikusi šviesos suvokimo funkcija – progresuojant, žmogus sunkiai atpažįsta formas, spalvas ar judesius, kartais lieka tik šviesos pojūtis.


4. Funkcinis regėjimo praradimas – kai regos aštrumas tampa toks silpnas, kad žmogus nebegali atlikti kasdienės veiklos net su korekcinėmis priemonėmis.


5. Visiškas aklumas – kai prarandama bet kokia regos funkcija, net šviesos jutimas, žmogus nebesugeba orientuotis aplinkoje vien regos pagalba.

Kai kurie aklumo atvejai vystosi lėtai ir gali būti sustabdomi ar sulėtinami laiku pastebėjus simptomus, tačiau kiti – ūmūs ir negrįžtami, todėl labai svarbus ankstyvas ištyrimas.

• Akių ligos – dažniausios priežastys yra glaukoma (padidėjęs akispūdis, pažeidžiantis regos nervą), katarakta (lęšiuko drumstėjimas), geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, tinklainės atšoka ir ragenos ligos.


• Regos nervo pažeidimai – uždegimai (pvz., optinis neuritas), traumos ar navikai gali sutrikdyti regos impulso perdavimą iš akies į smegenis.


• Smegenų regos centrų pažeidimai – insultas, galvos traumos ar augliai, pažeidžiantys pakaušio sritį, gali sukelti dalinį ar visišką aklumą, net jei akys fiziškai sveikos.


• Įgimtos priežastys – genetinės ligos (pvz., retinitis pigmentosa), akies vystymosi sutrikimai ar infekcijos nėštumo metu (pvz., raudonukė) gali sukelti aklumą nuo gimimo.


• Infekcijos ir uždegimai – kai kurios infekcijos (pvz., trachoma, herpes virusas, toksoplazmozė) gali pažeisti akis ar regos nervą.


• Traumos – stiprūs akių, veido ar galvos sužalojimai gali sukelti akies struktūrų ar regos takų pažeidimus.


• Nepakankamas gydymas ar priežiūra – kai kuriose šalyse aklumas atsiranda dėl neprieinamos sveikatos priežiūros, vitaminų (ypač A) trūkumo ar netinkamos akių ligų kontrolės.

Aklumas dažnai atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos, o kai kuriais atvejais jis gali būti išvengiamas, jei liga diagnozuojama ir gydoma laiku.

• Labai neryškus matymas arba daiktų kontūrų išnykimas


• Sunku atskirti šviesą nuo tamsos


• Regos lauko susiaurėjimas (pvz., „tunelinis“ matymas)


• Spalvų ar detalių neatskyrimas


• Jautrumas ryškiai šviesai arba visiškas šviesos nejautrumas


• Dažnas užkliuvimas, orientacijos sutrikimai


• Akys atrodo nejudančios arba „žvilgsnis į niekur“


• Vaikams – nereagavimas į daiktus ar žmones, akių nekreipimas į šviesą

1. Regėjimo aštrumo testas – vertinamas žmogaus gebėjimas matyti objektus įvairiu atstumu (pvz., skaitymo lentelė su raidėmis).


2. Regos lauko tyrimas (perimetrija) – nustatoma, ar nėra „aklų zonų“ ar regos lauko susiaurėjimo, būdingo kai kurioms ligoms (pvz., glaukomai).


3. Akispūdžio matavimas – padeda nustatyti glaukomą, kuri dažnai vystosi be ankstyvų simptomų.


4. Oftalmoskopija (dugno tyrimas) – gydytojas apžiūri tinklainę, regos nervą, kraujagysles; leidžia pastebėti degeneracinius ar uždegiminius pokyčius.


5. Lūžio ydų įvertinimas (refrakcijos testas) – nustatoma, ar regėjimo sutrikimas nėra susijęs su koreguojama trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu.


6. OCT (optinė koherentinė tomografija) – detaliai įvertina tinklainės ir regos nervo struktūrą, leidžia anksti pastebėti degeneracinius pokyčius.


7. Elektroretinograma (ERG) – matuoja tinklainės elektrinį atsaką į šviesą, padeda įvertinti funkciją, ypač esant įgimtoms ar progresuojančioms tinklainės ligoms.


8. Neurologiniai tyrimai (jei reikia) – galvos MRT ar KT atliekami, jei įtariamas regėjimo sutrikimas dėl smegenų auglių, kraujotakos sutrikimų ar traumos.

1. Chirurginis gydymas – taikomas esant kataraktai, kai drumstas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu, atkuriant regėjimą.


2. Akispūdžio kontrolė – glaukomos atveju naudojami akių lašai, lazerinės procedūros ar operacijos, siekiant apsaugoti regos nervą.


3. Tinklainės ligų gydymas – diabetinei retinopatijai ar tinklainės pažeidimams taikomas lazeris, injekcijos į akį ar chirurgija.


4. Vaistinis gydymas – infekcijų ar uždegimų atveju skiriami antibiotikai, antivirusiniai arba kortikosteroidai, priklausomai nuo priežasties.


5. Regėjimo reabilitacija – mokoma naudotis baltąja lazdele, orientuotis aplinkoje, naudoti garsines ar didinančias priemones.


6. Pagalbinės technologijos – naudojami specialūs įrenginiai (garsiniai skaitytuvai, išmanūs telefonai su balso valdymu) kasdienėms veikloms palengvinti.


7. Psichologinė ir socialinė pagalba – padeda susitaikyti su regos netekimu, išmokti savarankiškai gyventi ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Aklumas gali sukelti įvairias fizines, psichologines ir socialines komplikacijas, kurios ženkliai veikia žmogaus gyvenimo kokybę.

Viena ryškiausių pasekmių yra funkcinis neįgalumas – žmogus nebegali atlikti kasdienių veiklų be pagalbos, sutrinka jo savarankiškumas, orientacija ir judėjimas. Dėl to dažnai atsiranda priklausomybė nuo aplinkinių, net ir paprastose situacijose, pavyzdžiui, išeinant į lauką ar ruošiant maistą.

Ilgainiui gali išsivystyti socialinė izoliacija, nes sumažėja galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje ar palaikyti ryšius su aplinka. Tai glaudžiai susiję su psichologinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip depresija, nerimas, emocinis nestabilumas ar sumažėjęs pasitikėjimas savimi, ypač jei regėjimo netekimas įvyko staiga.

Dėl prarastos galimybės laisvai judėti padidėja ir traumų rizika – dažni griuvimai, atsitrenkimai ar nelaimingi atsitikimai buityje.

Be to, dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo gali kilti antriniai sveikatos sutrikimai, tokie kaip raumenų silpnumas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos.

Kai kuriais atvejais aklumas apriboja arba visiškai panaikina darbinę veiklą, o tai lemia finansinį nesaugumą, priklausomybę nuo paramos ar socialinių paslaugų.

Aklumo ne visada galima visiškai išvengti, tačiau daugeliu atvejų jo riziką galima reikšmingai sumažinti, imantis prevencinių priemonių ir laiku gydant akių ligas.

Pirmiausia svarbu reguliariai tikrinti regėjimą, net jei nejaučiami jokie simptomai – ypač tai aktualu vyresniems nei 40 metų žmonėms, nes tokios ligos kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija ankstyvoje stadijoje gali būti besimptomės, bet negrįžtamai pažeisti regą.

Taip pat būtina kontroliuoti lėtines ligas, ypač cukrinį diabetą ir hipertenziją, nes jos gali sukelti tinklainės pažeidimus ir ilgainiui privesti prie aklumo.

Svarbu saugoti akis nuo traumų, ypač darbe ar sportuojant – tam naudojamos specialios apsauginės priemonės (akiniai, skydeliai).

Reikėtų vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, kuris skatina kraujotakos sutrikimus akyje ir didina geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

Tinkama mityba, turtinga antioksidantais (vitaminai A, C, E, cinkas, omega-3), taip pat padeda išlaikyti akių sveikatą ilgą laiką.

Svarbu ir infekcijų prevencija, ypač vaikams ir nėščioms moterims – vakcinacija (pvz., nuo raudonukės), higiena ir atsargumas kontaktuojant su galimais infekcijos šaltiniais padeda išvengti įgimto ar įgyto aklumo.

Galiausiai, reikėtų kreiptis į gydytoją vos pastebėjus regos sutrikimus – ankstyvas diagnozavimas leidžia laiku pradėti gydymą ir apsaugoti regėjimą nuo negrįžtamo praradimo.