Alergija žiedadulkėms

1. Pirmasis kontaktas su žiedadulkėmis (jautrinimas): organizmas pirmą kartą susiduria su žiedadulkėmis, kurios įkvepiamos per nosį ar patenka per akis; imuninė sistema jas klaidingai atpažįsta kaip kenksmingas.


2. Antikūnų gamyba: imuninė sistema pradeda gaminti specifinius antikūnus – IgE, kurie prisijungia prie tam tikrų imuninės sistemos ląstelių.


3. Pakartotinis kontaktas: vėl susidūrus su tomis pačiomis žiedadulkėmis, jos sureaguoja su anksčiau susiformavusiais IgE antikūnais ant stiebinių ląstelių.


4. Histamino ir kitų medžiagų išsiskyrimas: prasideda histamino ir kitų cheminių medžiagų išsiskyrimas, sukeliantis uždegiminę reakciją.


5. Alerginės reakcijos išsivystymas: dėl šios reakcijos organizme išsivysto alergijai būdingi požymiai.

• Paveldimumas: jei vienas ar abu tėvai turi alergijų, tikimybė, kad jų vaikas taip pat sirgs alergija, yra didesnė.


• Silpna ar išbalansuota imuninė sistema: per didelis švaros lygis (vadinama „higienos hipoteze“) gali sutrukdyti natūraliam imuniteto vystymuisi, todėl organizmas tampa jautresnis aplinkos veiksniams.


• Ilgalaikis ar intensyvus kontaktas su žiedadulkėmis: dažnas ar stiprus žiedadulkių poveikis gali padidinti jautrumą, ypač vaikystėje.


• Aplinkos tarša: oro užterštumas gali pažeisti kvėpavimo takus ir padaryti organizmą imlesnį alergenams.


• Genetiniai ir epigenetiniai veiksniai: kai kurie žmonės turi įgimtą polinkį į alergines reakcijas, o aplinkos poveikis gali šį polinkį sustiprinti.

Alergija išsivysto ne iš karto – tai procesas, kurio metu organizmas palaipsniui tampa jautrus konkrečiam alergenui (šiuo atveju – žiedadulkėms).

• Čiaudulys


• Sloga (skaidri, vandeninga)


• Nosies užgulimas


• Akių niežėjimas ir paraudimas


• Ašarojimas


• Gerklės perštėjimas


• Kosulys


• Nuovargis

1. Alergijos odos dūrio testas (prick testas): ant odos lašinami skirtingi alergenai (pvz., žiedadulkės), po to nedideliu dūriu jie įvedami į odą – jei vietoje atsiranda paraudimas ar patinimas, tai rodo alergiją.


2. Specifinių IgE antikūnų kraujo tyrimas: nustato, ar kraujyje yra padidėjęs jautrumas konkrečioms žiedadulkėms.


3. Bendras IgE kiekio tyrimas: parodo bendrą organizmo polinkį į alergines reakcijas (nors nėra specifiškas).


4. Nosies tepinėlis (citologija): įvertinami nosies gleivinės ląsteliniai pokyčiai, būdingi alergijai.


5. Simptomų dienoraštis: naudinga fiksuoti, kada ir kokie simptomai pasireiškia – tai padeda susieti juos su žiedadulkių sezonu.

Diagnozei dažniausiai pakanka odos testo arba specifinių IgE kraujo tyrimo.

1. Alergeno vengimas: svarbu kuo mažiau būti lauke žiedadulkių sezono metu, vengti vėdinti patalpas esant dideliam žiedadulkių kiekiui, naudoti oro filtrus ir po lauko nusiprausti bei persirengti.


2. Vaistai nuo alergijos: dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai nuo čiaudulio ir slogos, kortikosteroidų purškalai į nosį nuo uždegimo, akių lašai nuo niežėjimo ir, jei reikia, trumpalaikiai dekongestantai.


3. Specifinė imunoterapija: tai ilgalaikis gydymas, kai organizmas pamažu pripratinamas prie žiedadulkių, siekiant sumažinti ar visiškai pašalinti alerginę reakciją ateityje.

Negydoma ar netinkamai kontroliuojama alergija žiedadulkėms gali sukelti įvairių komplikacijų.

Viena dažniausių – alerginė bronchinė astma, kuri pasireiškia dusuliu, švokštimu, kosuliu ir kvėpavimo pasunkėjimu. Taip pat gali išsivystyti lėtinis sinusitas, kai dėl nuolatinio gleivinės uždegimo užsikemša nosies ančiai ir atsiranda spaudimas, galvos skausmas ar pūlinga sloga.

Kai kuriais atvejais ilgainiui gali vystytis alerginis konjunktyvitas, sukeliantis nuolatinį akių dirginimą ir jautrumą šviesai.

Be to, nuolatiniai simptomai gali lemti miego sutrikimus, nuovargį, dėmesio koncentracijos sumažėjimą ir taip bloginti gyvenimo kokybę.

Alergijos žiedadulkėms visiškai išvengti gali nepavykti, tačiau galima reikšmingai sumažinti simptomų atsiradimo riziką ar jų stiprumą.

Svarbiausia – vengti kontakto su žiedadulkėmis, ypač jų sezono metu. Patariama laikytis uždarose patalpose rytais ir vėjuotomis dienomis, kai žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia.

Langus reikėtų laikyti uždarytus, ypač naktį, o patalpų orą galima valyti naudojant oro filtrus su HEPA filtrais. Grįžus iš lauko rekomenduojama nusiprausti, persirengti drabužius, kad pašalintumėte ant kūno ar rūbų prikibusias žiedadulkes.

Taip pat naudinga stebėti žiedadulkių prognozes, kad žinotumėte, kada alergenų ore bus daugiausia, ir iš anksto imtumėtės priemonių.

Profilaktiškai, pasitarus su gydytoju, galima vartoti vaistus nuo alergijos ar net pradėti specifinę imunoterapiją, kad organizmas taptų atsparesnis alergenams.