Alerginis kontaktinis dermatitas

1. Pirmasis kontaktas su alergenu: oda pirmą kartą susiduria su medžiaga, kuri gali būti alergenas.


2. Jautrinimo fazė: imuninė sistema atpažįsta alergeną kaip svetimą ir pradeda gaminti specifinius T limfocitus, kurie „įsimena“ alergeną.


3. Pakartotinis kontaktas: susidūrus su tuo pačiu alergenu, aktyvuojami anksčiau susiformavę T limfocitai.


4. Uždegiminė reakcija: limfocitai išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, kurios sukelia odos paraudimą, patinimą ir kitus uždegimo požymius.


5. Simptomų pasireiškimas: šie uždegiminiai procesai sukelia matomus odos pakitimus ir diskomfortą.

Šis procesas paprastai vystosi per kelias dienas po pakartotinio kontakto su alergenu ir gali tęstis tol, kol alergenas pašalinamas.

• Imuninė reakcija: organizmo imuninė sistema klaidingai atpažįsta tam tikras chemines medžiagas arba natūralias medžiagas kaip pavojingas, nors jos paprastai nėra kenksmingos.


• Jautrinimas: pirmą kartą susidūrus su alergenu, imuninė sistema „įsimena“ šią medžiagą ir paruošia ląsteles spartesnei reakcijai pakartotinai kontaktuojant.


• Pakartotinis kontaktas: susidūrus su alergenu vėl, išsiskiria uždegimą skatinančios medžiagos, kurios sukelia odos uždegimą.


• Alergenų įvairovė: tai gali būti kosmetika, buitinės chemijos priemonės, metalai (pvz., nikelis), augalai ar kitos medžiagos, kurios lengvai liečiasi su oda.


• Genetinė polinkis: kai kurie žmonės yra linkę į alergines reakcijas dėl paveldimų imuninės sistemos savybių.

• Paraudimas ir uždegimas


• Niežėjimas


• Odos patinimas


• Pūslės arba pūslelės, kurios gali sprogti ir suformuoti žaizdeles


• Sausa, šiurkšti arba lupasi oda


• Skausmas ar deginimo pojūtis


• Ilgalaikiais atvejais – odos storėjimas arba randėjimas

Simptomai dažniausiai pasireiškia per kelias valandas arba dienas po kontakto su alergenu ir gali trukti nuo kelių dienų iki savaičių, priklausomai nuo uždegimo sunkumo ir gydymo.

1. Klinikinė apžiūra: gydytojas įvertina odos būklę, bėrimo pobūdį ir išsidėstymą.


2. Patch testai (kontaktinės alergijos testai): tai pagrindinis tyrimas, kuriuo tiksliai nustatomi konkretūs alergenai, sukeliantys reakciją.


3. Anamnezė: renkama informacija apie paciento sąlytį su galimais alergenu ir simptomų atsiradimo laiką.


4. Fotodokumentacija: bėrimų ir odos pokyčių fiksavimas gydymo stebėsenai.


5. Laboratoriniai tyrimai: retai reikalingi, tačiau gali būti atliekami siekiant atmesti kitas odos ligas ar infekcijas.

1. Alergeno vengimas: svarbiausia identifikuoti ir visiškai vengti medžiagų ar dirgiklių, kurie sukelia reakciją.


2. Vietinis gydymas: dažniausiai skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai, mažinantys uždegimą ir niežėjimą.


3. Vaistai nuo niežėjimo: antihistamininiai preparatai gali padėti sumažinti niežulį ir diskomfortą.


4. Odos priežiūra: rekomenduojama naudoti švelnias, nedirginančias odos priežiūros priemones bei drėkintuvus, kad pagerintumėte odos barjerą.


5. Sunkiems atvejams: gali prireikti sisteminių kortikosteroidų arba kitų imunosupresantų.


6. Paciento švietimas: svarbu informuoti pacientą apie alergeno identifikavimą, vengimą ir tinkamą odos priežiūrą ateityje.

lgalaikis uždegimas gali sukelti odos storėjimą ir lygumo praradimą, o tai keičia odos tekstūrą ir išvaizdą.

Dažnas trynimasis ar šveitimas gali pažeisti odą, sukelti infekcijas bakterijomis ar grybais. Kartais vystosi lėtiniai uždegiminiai procesai, kurie apsunkina gydymą ir gali išplisti į didesnius odos plotus.

Alerginis kontaktinis dermatitas gali sukelti psichologinį diskomfortą dėl nuolatinio niežėjimo ir odos pakitimų, paveikdamas gyvenimo kokybę.

Be to, netinkamas kortikosteroidų vartojimas gali sukelti odos plonėjimą, pigmentacijos pokyčius ar kitus šalutinius poveikius.

Norint išvengti alerginio kontaktinio dermatito, svarbu pirmiausia identifikuoti ir vengti medžiagų, kurios sukelia odos reakciją.

Tai reiškia atidžiai stebėti, su kokiais produktais ar cheminėmis medžiagomis tenka kontaktuoti, ir stengtis jų išvengti. Renkantis kosmetiką, buitinės chemijos priemones ar odos priežiūros produktus, verta rinktis hipoalerginius variantus, kurie neturi kvapiųjų medžiagų ar kitų dirgiklių.

Jei oda jau buvo veikiama galimo alergeno, svarbu ją nedelsiant švelniai nuplauti vandeniu ir švelniu muilu, taip sumažinant dirginimą. Dirbant su cheminėmis medžiagomis ar kitais potencialiais dirgikliais, reikėtų naudoti apsaugines priemones, pavyzdžiui, pirštines, kad sumažintumėte tiesioginį odos kontaktą.

Taip pat svarbu vengti intensyvaus odos trynimo ar šveitimo, nes tai gali pažeisti odos barjerą ir padidinti jautrumą alergenams.

Reguliari odos higiena ir jos drėkinimas padeda išlaikyti natūralią apsaugą bei sumažinti uždegimų riziką. Galiausiai, jei įtariate, kad turite alergiją, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali paskirti alerginius testus ir pateikti konkrečias rekomendacijas prevencijai.

Laikantis šių principų, galima žymiai sumažinti alerginio kontaktinio dermatito atsiradimo tikimybę ir palaikyti odos sveikatą.