Amebiazė

1. Užsikrėtimas cistomis – žmogus užsikrečia prarijęs Entamoeba histolytica cistas per užterštą vandenį, maistą arba nešvarias rankas.


2. Cistų patekimas į žarnyną – cistos keliauja per virškinamąjį traktą ir pasiekia storąją žarną.


3. Trofocitų išsivystymas – žarnyne iš cistų išsivysto aktyvios formos – trofozoitai, kurie prisitvirtina prie žarnyno gleivinės.


4. Žarnyno pažeidimas – trofozoitai pradeda ardyti žarnyno sieneles, sukeldami vietinius audinių pažeidimus ir uždegimą.


5. Parazito dauginimasis – dalis trofozoitų virsta cistomis, kurios išsiskiria su išmatomis ir tampa užkrečiamos kitiems.


6. Plitimas į kitus organus (retais atvejais) – trofozoitai gali prasiskverbti į kraujotaką ir išplisti į kepenis ar kitus organus, sukeldami sunkesnes formos komplikacijas.

• 
  

  Užsikrėtimas per užterštą maistą ar vandenį – pagrindinė priežastis yra Entamoeba histolytica cistų patekimas į organizmą su nešvariu maistu ar užkrėstu geriamuoju vandeniu.

  
  


• 
  

  Prasta rankų higiena – liga dažnai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, ypač kai nesilaikoma asmens higienos po tualeto ar prieš valgant.

  
  


• 
  

  Blogos sanitarinės sąlygos – amebiazė dažniau pasitaiko regionuose, kur trūksta kanalizacijos, švaraus vandens ir tinkamų higienos sąlygų.

  
  


• 
  

  Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu – retais atvejais infekcija gali plisti per tiesioginį kontaktą (pvz., per neapsaugotus lytinius santykius).

  
  


• 
  

  Sumažėjęs imunitetas – organizmai, kurių imuninė sistema nusilpusi, yra jautresni infekcijai ir komplikacijų rizikai.

  
  

• Viduriavimas – dažnas, vandeningas ar su gleivėmis ir krauju.


• Pilvo skausmas – ypač apatinėje dešinėje pilvo dalyje, spazminio pobūdžio.


• Pykinimas ir silpnumas – bendras negalavimas, sumažėjęs apetitas.


• Kūno temperatūros pakilimas – gali būti nedidelis karščiavimas.


• Svorio kritimas – dėl sutrikusio virškinimo ir ilgesnės ligos eigos.


• Kepenų padidėjimas ar skausmas – kai infekcija išplinta už žarnyno ribų (pvz., kepenų abscesas).

1. Išmatų tyrimas mikroskopu – pagrindinis metodas, leidžiantis nustatyti Entamoeba histolytica cistas ar trofozoitus šviežiose išmatose.


2. Išmatų pasėlis – leidžia išauginti parazitą ir atskirti jį nuo kitų, nepatogeniškų amebų rūšių.


3. Antigeno nustatymas išmatose – greitas ir jautrus testas, leidžiantis aptikti specifinius E. histolytica baltymus.


4. Serologiniai kraujo tyrimai – ypač naudingi, jei įtariama ekstražarninė forma (pvz., kepenų amebiazė), nes gali parodyti antikūnų prieš parazitą buvimą.


5. Pilvo echoskopija ar KT – taikomi, kai įtariami vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimai ar abscesai.


6. Endoskopija (kolonoskopija) – retais atvejais atliekama, kai reikia tiesiogiai įvertinti žarnyno gleivinę ir paimti mėginius.

1. Antiparazitiniai vaistai – pagrindinis gydymas yra specialūs vaistai nuo pirmuonių, dažniausiai skiriamas metronidazolas arba tinidazolas, kurie naikina aktyviąją parazito formą (trofozoitus).


2. Žarnyne esančių cistų naikinimas – po pagrindinio gydymo papildomai skiriamas paromomicinas arba kitas luminalinis antiparazitinis vaistas, kad būtų pašalintos likusios cistos žarnyne.


3. Skysčių ir elektrolitų atkūrimas – esant viduriavimui ar dehidratacijai, skiriami skysčiai per burną arba lašelinės infuzijos.


4. Simptominis gydymas – jei reikia, naudojami vaistai nuo skausmo ar karščiavimo.


5. Kepenų absceso atvejais – taikomas ilgesnis gydymas, o jei pūlinys didelis ar gresia plyšimas, gali būti reikalingas chirurginis ar intervencinis drenavimas.

Svarbu visada pabaigti visą gydymo kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau, kad būtų išvengta atkryčio ar parazito išlikimo žarnyne.

Negydoma arba sunkesnės eigos amebiazė gali sukelti rimtų komplikacijų. Viena dažniausių – amebinis kepenų abscesas, kai parazitai per kraują patenka į kepenis ir sukelia pūlinį, sukeliantį karščiavimą, skausmą dešiniajame šone ir bendrą silpnumą.

Esant stipriam žarnyno pažeidimui, gali išsivystyti žarnyno perforacija, kai žarnyno sienelė prakiūra, ir tai sukelia peritonitą – gyvybei pavojingą pilvaplėvės uždegimą.

Kitas galimas padarinys – žarnyno striktūros arba randiniai susiaurėjimai, dėl kurių sutrinka maisto judėjimas žarnyne.

Kai infekcija plinta toliau, gali pažeisti plaučius, smegenis ar odą, nors šios formos retos, bet labai pavojingos.

Be to, sunki ar užsitęsusi infekcija gali sukelti lėtinį svorio kritimą, išsekimą ar net mirtį, jei pagalba nesuteikiama laiku.

Amebiazės galima išvengti laikantis tinkamos higienos ir saugaus maisto vartojimo taisyklių.

Pirmiausia būtina plauti rankas su muilu, ypač po tualeto, prieš valgį ir ruošiant maistą – tai viena veiksmingiausių prevencijos priemonių.

Svarbu vartoti tik švarų, virintą arba filtruotą vandenį, ypač keliaujant į šalis, kur sanitarinės sąlygos prastos.

Vaisius ir daržoves reikia gerai nuplauti arba nulupti, kad pašalintum užterštas medžiagas ar cistas.

Reikėtų vengti žalio ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto, ypač gatvės prekeivių gaminių.

Taip pat svarbu naudoti tik švarius indus ir įrankius, o užsikrėtusiems asmenims – gydytis ir laikytis higienos, kad neužkrėstų aplinkinių.

Tinkamos sanitarinės sąlygos, asmens higiena ir saugus vanduo – tai pagrindiniai žingsniai siekiant išvengti šios parazitinės infekcijos.