Analgetinė nefropatija

1. Pradinis etapas – ilgalaikis ar dažnas skausmą malšinančių vaistų vartojimas pradeda veikti inkstų audinį, nors akivaizdžių požymių dar nėra.


2. Ankstyvi pokyčiai inkstuose – pamažu pažeidžiami inkstų kanalėliai ir smulkūs kraujagyslių tinklai, pradeda formuotis randinis audinys.


3. Progresuojantis pažeidimas – didėja inkstų filtravimo gebos mažėjimas, plečiasi randėjimo plotai, atsiranda struktūrinių pokyčių inkstų žievėje ir šerdyje.


4. Lėtinės inkstų ligos stadija – inkstų funkcija toliau blogėja, pažeidimas tampa negrįžtamas, sutrinka skysčių ir medžiagų apykaitos produktų šalinimas iš organizmo.


5. Galutinė stadija – gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos.

Analgetinė nefropatija atsiranda dėl ilgalaikio ir dažno skausmą malšinančių vaistų vartojimo, ypač kai jie vartojami didelėmis dozėmis arba kelių veikliųjų medžiagų deriniu.

Pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia šios ligos išsivystymą:

• Toksinis poveikis inkstų audiniui – kai kurios vaistų sudedamosios dalys, ypač fenacetinas (dabar daugelyje šalių uždraustas) ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tiesiogiai pažeidžia inkstų kanalėlių ląsteles.


• Kraujotakos sutrikdymas inkstuose – NVNU ir kai kurie kiti analgetikai slopina prostaglandinų gamybą, dėl to sumažėja kraujo pritekėjimas į inkstus ir pablogėja jų aprūpinimas deguonimi.


• Uždegiminių ir randinių pokyčių vystymasis – ilgainiui pažeistos vietos randėja, mažėja veikiančio inkstų audinio kiekis.

Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurie metų metus reguliariai vartoja skausmą malšinančius vaistus, ypač be gydytojo priežiūros.

• Bendras silpnumas ir nuovargis – dėl sumažėjusios inkstų funkcijos ir toksinų kaupimosi organizme.


• Galvos skausmas ir galvos svaigimas – susiję su kraujospūdžio svyravimais ar anemija.


• Dažnesnis šlapinimasis – ypač naktį (nikturija).


• Troškulys ir burnos džiūvimas – dėl sutrikusio skysčių pusiausvyros reguliavimo.


• Patinimai – kojose, kulkšnyse ar aplink akis dėl skysčių kaupimosi.


• Padidėjęs kraujospūdis – vystosi dėl inkstų gebėjimo reguliuoti kraujospūdį sutrikimo.

Ankstyvose stadijose simptomų gali nebūti, todėl liga dažnai nustatoma tik atlikus kraujo ar šlapimo tyrimus.

1. Kraujo tyrimai – kreatinino, karbamido (urea) ir elektrolitų kiekio nustatymas, siekiant įvertinti inkstų filtravimo gebą.


2. Šlapimo tyrimas – bendras šlapimo tyrimas ir šlapimo nuosėdų mikroskopija, galintys parodyti baltymų, kraujo ar kitų medžiagų buvimą.


3. Šlapimo kiekio stebėjimas – vertinama, ar nėra sumažėjusio ar padidėjusio šlapimo kiekio.


4. Inkstų ultragarsas (echoskopija) – padeda nustatyti inkstų dydį, formą, randinius pakitimus ar kitus struktūrinius pažeidimus.


5. Inkstų kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detalesniam inkstų audinių ir kraujagyslių įvertinimui, ypač jei įtariami užkalkėjimai ar masės.


6. Inkstų biopsija – atliekama retais atvejais, kai diagnozei patvirtinti reikia mikroskopiškai ištirti inkstų audinį.

1. Visiškas žalingų vaistų nutraukimas – būtina nedelsiant nustoti vartoti analgetikus, sukėlusius inkstų pažeidimą, ir vengti jų ateityje.


2. Inkstų funkcijos palaikymas – taikoma dieta su ribotu druskos ir baltymų kiekiu, kontroliuojamas kraujospūdis, užtikrinamas pakankamas skysčių balansas.


3. Kraujospūdžio kontrolė – skiriami antihipertenziniai vaistai (dažnai AKF inhibitoriai ar angiotenzino receptorių blokatoriai), kurie taip pat padeda apsaugoti inkstus.


4. Komplikacijų gydymas – esant anemijai, gali būti skiriamas geležies papildymas ar eritropoetinas, o esant elektrolitų disbalansui – korekcinė terapija.


5. Inkstų nepakankamumo gydymas – pažengusiose stadijose gali prireikti dializės ar inkstų transplantacijos.


6. Paciento mokymas – informuojama apie vaistų vartojimo riziką, saugesnes alternatyvas skausmo valdymui ir inkstų sveikatos palaikymą.

Analgetinė nefropatija, jei nėra laiku diagnozuojama ir gydoma, gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių.

Viena dažniausių yra lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, kai inkstai nebegali pakankamai filtruoti kraujo ir šalinti medžiagų apykaitos produktų.

Dėl sutrikusio skysčių ir druskų balanso gali išsivystyti padidėjęs kraujospūdis, kuris dar labiau apkrauna inkstus ir širdies bei kraujagyslių sistemą.

Progresuojant ligai, neretai pasireiškia anemija, atsirandanti dėl sumažėjusios eritropoetino gamybos inkstuose.

Ilgalaikis inkstų pažeidimas gali lemti elektrolitų disbalansą, pavojingą širdies ir raumenų veiklai.

Sunkiausiais atvejais išsivysto galutinė inkstų nepakankamumo stadija, dėl kurios būtina dializė arba inkstų transplantacija.

Analgetinės nefropatijos galima išvengti atsakingai vartojant skausmą malšinančius vaistus ir rūpinantis inkstų sveikata.

Svarbu nevartoti analgetikų ilgą laiką be gydytojo priežiūros ir vengti kelių skausmą malšinančių vaistų derinių, ypač turinčių tą patį veikimo mechanizmą.

Reikėtų rinktis mažiausią veiksmingą dozę ir vartoti vaistus tik tiek laiko, kiek būtina skausmui sumažinti.

Žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis ar jau turi inkstų funkcijos sutrikimų, būtina reguliariai tikrinti inkstų veiklą atliekant kraujo ir šlapimo tyrimus.

Taip pat verta aptarti su gydytoju alternatyvius skausmo malšinimo būdus, pavyzdžiui, kineziterapiją, fizioterapiją ar kitus nefarmakologinius metodus.

Be to, svarbu palaikyti pakankamą skysčių balansą ir sveiką gyvenimo būdą, kad inkstai būtų apsaugoti nuo papildomos apkrovos.