Askaridozė

Infekcinės ir parazitinės
Askaridozė – parazitinė žarnyno liga, sukelianti pilvo skausmus, pykinimą, virškinimo sutrikimus.
Corona Borealis Studio | Shutterstock

Askaridozė – kas tai?

Askaridozė – tai parazitinė liga, kurią sukelia žmogaus askaridė (Ascaris lumbricoides).



Šis apvalusis kirmėlės tipui priskiriamas parazitas gyvena žmogaus plonojoje žarnoje ir gali pasiekti keliasdešimties centimetrų ilgį.



Askaridės kiaušinėliai patenka į aplinką su užsikrėtusio žmogaus išmatomis, o iš jų išsivysto lervos, kurios per burną patekusios į žmogaus organizmą virsta suaugusiomis kirmėlėmis.



Liga yra paplitusi įvairiose pasaulio šalyse, ypač regionuose, kur sanitarinės sąlygos prastesnės.


Askaridozės atsiradimo eiga


  1. Kiaušinėlių patekimas į organizmą – askaridžių kiaušinėliai patenka į žmogaus burną per užterštą maistą, vandenį ar nešvarias rankas.

  2. Lervų vystymasis žarnyne – patekę į plonąją žarną, kiaušinėliai išsirita į lervas.

  3. Migracija per organizmą – lervos prasiskverbia per žarnyno sienelę į kraują, nukeliauja į kepenis, širdį, o galiausiai į plaučius.

  4. Plaučių fazė – plaučiuose lervos bręsta, vėliau pakyla į kvėpavimo takus ir su skrepliais vėl nuryjamos.

  5. Suaugusių askaridžių vystymasis – grįžusios į plonąją žarną lervos tampa suaugusiomis kirmėlėmis, kurios gali užaugti iki 20–40 cm ilgio.

  6. Kiaušinėlių išskyrimas – subrendusios patelės deda kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką, taip tęsdami užkrato ciklą.


Kodėl atsiranda askaridozė?


  • Užterštas maistas – valgant neplautas daržoves, vaisius ar uogas, ant kurių yra askaridžių kiaušinėlių.

  • Nešvarus vanduo – geriant ar naudojant maistui vandenį, kuriame pateko kiaušinėlių.

  • Prasta rankų higiena – kiaušinėliai gali patekti į burną per neplautas rankas po darbo dirvoje ar kontakto su užterštais daiktais.

  • Prastos sanitarinės sąlygos – kiaušinėliai plinta, kai išmatos patenka į aplinką (dirvožemį, vandenį) ir nėra tinkamai tvarkomos.

  • Palankios klimato sąlygos – šiltas ir drėgnas klimatas sudaro geras sąlygas askaridžių kiaušinėliams išgyventi ir tapti užkrečiamiems.


Askaridozės simptomai


  • Kosulys ir dusulys

  • Krūtinės skausmas

  • Nedidelis karščiavimas

  • Silpnumas

  • Alerginiai bėrimai

  • Pilvo skausmai

  • Pykinimas ir vėmimas

  • Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas

  • Pilvo pūtimas

  • Svorio kritimas

  • Žarnyno nepraeinamumas

  • Stiprūs skausmai dėl kirmėlių patekimo į tulžies ar kasos latakus


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant askaridozę?


  1. Išmatų tyrimas – ieškoma askaridžių kiaušinėlių mikroskopu.

  2. Kraujo tyrimas – gali būti padidėjęs eozinofilų kiekis.

  3. Krūtinės ląstos rentgenograma – kartais matomi migruojančių lervų sukelti pakitimai plaučiuose.

  4. Pilvo echoskopija ar rentgenograma – gali parodyti kirmėlių sankaupas žarnyne ar kituose organuose.


Kaip gydoma askaridozė?


  1. Albendazolas – vienas dažniausiai vartojamų vaistų nuo askaridozės.

  2. Mebendazolas – efektyviai naikina askarides žarnyne.

  3. Pirantelis – dažnai skiriamas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

  4. Levamizolas – gali būti naudojamas kaip alternatyvus vaistas.

  5. Chirurginis gydymas – taikomas tik komplikacijų atvejais (pvz., žarnyno nepraeinamumas).


Kokias komplikacijas gali sukelti askaridozė?

Askaridozė, negydoma ar užsitęsusi, gali sukelti įvairių komplikacijų.



Dažniausia yra žarnyno nepraeinamumas, kai didelis kiekis kirmėlių užkemša žarnyną.



Kirmėlės gali patekti į tulžies takus ir sukelti cholangitą arba tulžies pūslės uždegimą.



Jei askaridės užkemša kasos lataką, gali išsivystyti pankreatitas.



Retesniais atvejais kirmėlės migruoja į kvėpavimo takus, sukeldamos dusulį ar net užspringimą.


Kaip išvengti askaridozės?

Norint išvengti askaridozės, labai svarbu laikytis tinkamos higienos ir saugios aplinkos sąlygų.



Pirmiausia būtina plauti rankas su muilu po darbo sode, kontakto su dirvožemiu ar prieš valgį.



Reikėtų visada plauti daržoves, vaisius ir uogas, ypač tuos, kurie valgomi žali.



Svarbu vartoti tik švarų, neužterštą vandenį.



Taip pat reikia pasirūpinti tinkamu sanitarinių sąlygų užtikrinimu, kad išmatos nepatektų į aplinką ir neužterštų dirvožemio ar vandens.



Prevencijai itin reikšmingas ir higienos įpročių ugdymas vaikams, nes jie yra labiausiai linkę užsikrėsti.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto

Kitas faktas