Bartoneliozė

1. Infekcijos patekimas: bakterijos (dažniausiai Bartonella henselae) patenka į organizmą per katės įdrėskimą, įkandimą ar blusos įkandimą, kai pažeidžiama oda.


2. Vietinė reakcija: infekcijos vietoje po kelių dienų gali susidaryti nedidelė, paraudusi pūlinė ar žaizdelė.


3. Bakterijų plitimas: per kraują bakterijos pasiekia artimiausius limfmazgius, kur pradeda daugintis.


4. Limfmazgių uždegimas: po 1–3 savaičių limfmazgiai padidėja, tampa skausmingi, kartais susidaro pūliniai.


5. Bendrinė organizmo reakcija: kartu gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, retais atvejais – bakterijų išplitimas į kitus organus (pvz., kepenis, akį, širdį) ypač nusilpusiems pacientams.

Bartoneliozė atsiranda, kai žmogaus organizmas užsikrečia Bartonella genties bakterijomis, dažniausiai dėl kontakto su gyvūnais ar vabzdžiais.

• Katės įdrėskimas ar įkandimas: pagrindinė infekcijos priežastis – užsikrėtusios katės, kurios pačios dažnai neturi jokių simptomų.


• Blusų įkandimai: blusos, gyvenančios ant kačių, gali pernešti bakterijas nuo vieno gyvūno kitam arba žmogui.


• Odos pažeidimai: bakterijos lengviausiai patenka per įbrėžimus, įpjovimus ar atviras žaizdas.


• Kontaktas su katės seilėmis: jei seilės patenka ant pažeistos odos ar į akis.


• Sumažėjęs imunitetas: žmonėms su nusilpusia imunine sistema infekcija gali atsirasti lengviau ir būti sunkesnės formos.

• Paraudusi ar pūlinė žaizdelė įdrėskimo ar įkandimo vietoje


• Padidėję, skausmingi limfmazgiai (dažniausiai pažastyje, kakle ar kirkšnyje)


• Karščiavimas


• Nuovargis, bendras silpnumas


• Galvos skausmas


• Kartais – apetito stoka, pykinimas


• Retesniais atvejais – akies, kepenų ar širdies pažeidimai (sunkesnė ligos forma)

1. Kraujo tyrimas (bendrasis): gali parodyti uždegimo požymius – padidėjęs leukocitų skaičius, CRB.


2. Serologiniai tyrimai (antikūnų nustatymas): ieškoma antikūnų prieš Bartonella henselae bakterijas (IgM, IgG), kurie patvirtina infekciją.


3. PGR tyrimas (polimerazės grandininė reakcija): leidžia tiesiogiai aptikti bakterijų DNR kraujyje ar audinių mėginyje – ypač naudinga sunkesniais ar netipiniais atvejais.


4. Limfmazgio biopsija (jei reikia): atliekama, jei limfmazgis labai padidėjęs ar įtariamas pūlinys – histologinis ir mikrobiologinis tyrimas.


5. Kepenų ar akių tyrimai (pagal simptomus): jei įtariamas sisteminis išplitimas, atliekami echoskopijos, akies dugno tyrimai ar papildomi kraujo testai.

Bartoneliozė gydoma atsižvelgiant į ligos formą, sunkumą ir paciento imuninę būklę. Dauguma lengvų atvejų praeina savaime be specifinio gydymo, tačiau kai kuriais atvejais skiriamas antibiotikų kursas.

1. Lengvi atvejai (dažniausi): dažnai gydymo nereikia, nes liga savaime praeina per 2–8 savaites, ypač sveikiems asmenims.


2. Antibiotikų terapija: jei simptomai sunkesni ar liga užsitęsia, skiriami antibiotikai, dažniausiai azitromicinas, rečiau – doksiciklinas, rifampicinas ar ciprofloksacinas (pagal gydytojo sprendimą).


3. Skausmo ir uždegimo mažinimas: esant padidėjusiems limfmazgiams ar diskomfortui, gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas).


4. Pūlinių gydymas: jei limfmazgyje susidaro pūlinys, gali prireikti drenavimo ar chirurginio atvėrimo.


5. Sisteminės formos gydymas: jei bakterijos išplinta į kitus organus (kepenis, širdį, akį), taikomas ilgesnis antibiotikų kursas, dažnai derinant kelis vaistus.


6. Imunokompromituotiems pacientams: skiriamas tikslingas ir ilgesnis gydymas, o ligos eiga stebima atidžiau.

Bartoneliozė dažniausiai būna lengvos eigos, tačiau tam tikrais atvejais, ypač kai žmogus turi nusilpusią imuninę sistemą, liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas.

Viena dažniausių – pūlinys limfmazgyje, kuris gali tapti skausmingas ir prireikti chirurginio drenažo.

Infekcija taip pat gali išplisti į kitus organus, pavyzdžiui, sukelti hepatitą (kepenų uždegimą) ar splenitą (blužnies uždegimą), ypač vaikams.

Kartais bakterijos paveikia akis, sukeldamos neuroretinitą – uždegimą regos nervo srityje, dėl kurio gali pablogėti regėjimas.

Labai retais atvejais gali pasireikšti endokarditas (širdies vožtuvų uždegimas), dažniausiai žmonėms su pažeistais širdies vožtuvais ar imunosupresija.

Kai kuriais atvejais stebimas karščiavimas be aiškios priežasties, trunkantis ilgiau nei įprasta, arba kaulų ir sąnarių skausmas. 

Bartoneliozės galima išvengti, taikant paprastas apsaugos priemones, ypač jei turite kontaktą su katėmis arba jų aplinka.

Pirmiausia svarbu vengti žaidimų ar kontakto, kuris gali sukelti įdrėskimus ar įkandimus, ypač su jaunomis katėmis, kurios dažniau perneša infekciją.

Jei vis dėlto įvyksta įbrėžimas ar įkandimas, reikia nedelsiant nuplauti pažeistą vietą muilu ir vandeniu, o prireikus – dezinfekuoti.

Svarbu kontroliuoti blusas namuose ir ant gyvūnų, nes jos gali pernešti Bartonella bakterijas tarp gyvūnų ir žmonių.

Reguliariai tikrinkite ir gydykite naminius gyvūnus nuo parazitų, ypač jei jie vaikšto lauke.

Nesileiskite laižomi katės, jei turite atvirų žaizdų ar įpjovimų, ypač žmonės su susilpnėjusiu imunitetu turėtų vengti bet kokio sąlyčio su galimu infekcijos šaltiniu.