Botulizmas

1. Toksino patekimas į organizmą – dažniausiai per netinkamai konservuotą ar užterštą maistą (maistinis botulizmas), per užkrėstą žaizdą (žaizdos botulizmas) arba kūdikiams – per žarnyną (kūdikių botulizmas).


2. Toksino pasisavinimas – toksinas absorbuojamas per žarnyno gleivinę arba žaizdos audinius ir patenka į kraujotaką.


3. Nervinių galūnių pažeidimas – botulino toksinas blokuoja acetilcholino išsiskyrimą nervų–raumenų sandūroje, dėl to raumenys nustoja gauti impulsus iš nervų.


4. Raumenų paralyžiaus vystymasis – sutrinka raumenų funkcija, pirmiausia dažniausiai pažeidžiami akių, veido ir rijimo raumenys, vėliau gali būti paveikti kvėpavimo ir kiti raumenys.


5. Progresavimas – be gydymo liga greitai progresuoja, gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir būti pavojinga gyvybei.

• Netinkamai konservuotas ar laikytas maistas – dažniausia priežastis. Bakterijos dauginasi ir gamina toksiną be deguonies (anaerobinėmis sąlygomis), pavyzdžiui, namuose konservuotose daržovėse, mėsoje ar žuvyje.


• Užkrėstos žaizdos – kai bakterijų sporos patenka į gilią žaizdą, jos gali pradėti gaminti toksiną audiniuose.


• Užterštas medus kūdikiams – C. botulinum sporos gali būti meduje, todėl vaikams iki 1 metų jo duoti negalima.


• Neteisinga mitybos higiena ir laikymo sąlygos – pvz., maisto laikymas be šaldymo, hermetiškame inde, skatina bakterijų dauginimąsi.

Taigi, botulizmas atsiranda tada, kai botulino toksinas patenka į organizmą per užterštą maistą, žaizdą ar (kūdikių atveju) per žarnyną, ir pradeda veikti nervų sistemą.

• Dvejinimasis ir neryškus matymas


• Sausa burna


• Rijimo ir kalbos sutrikimai


• Veido raumenų silpnumas


• Raumenų silpnumas plintantis žemyn


• Kvėpavimo sutrikimai


• Pykinimas, pilvo pūtimas, vėmimas


• Silpnumas ir nuovargis

1. Kraujo tyrimas – ieškoma botulino toksino kraujyje.


2. Išmatų tyrimas – nustatoma, ar išmatose yra Clostridium botulinum bakterijų ar toksinų (ypač kūdikiams).


3. Maisto likučių tyrimas – tiriami suvalgyto įtartino maisto mėginiai, siekiant rasti toksiną ar bakterijas.


4. Žaizdos tepinėlis arba audinio tyrimas – jei įtariamas žaizdos botulizmas.


5. Elektromiografija (EMG) – vertinama raumenų ir nervų veikla, padeda atskirti botulizmą nuo kitų neurologinių ligų.


6. Galvos smegenų vaizdiniai tyrimai (KT ar MRT) – atliekami atmesti kitas galimas neurologines priežastis.


7. Lumbalinė punkcija – siekiant atmesti centrinės nervų sistemos infekcijas (pvz., meningitą).

Diagnozė dažniausiai grindžiama klinikiniais požymiais ir epidemiologiniais duomenimis, todėl gydymas pradedamas nelaukiant visų tyrimų rezultatų.

• Botulino antitoksinas – leidžiamas į veną kuo greičiau, kad sustabdytų toksino poveikį (neatkuria jau pažeistų funkcijų, bet apsaugo nuo tolimesnio pažeidimo).


• Intensyvi priežiūra – pacientas dažnai gydomas intensyvios terapijos skyriuje, kur stebima kvėpavimo funkcija.


• Dirbtinė plaučių ventiliacija – jei sutrinka kvėpavimas dėl raumenų paralyžiaus.


• Skrandžio plovimas, aktyvuota anglis – jei toksinas buvo neseniai suvalgytas (ankstyvoje stadijoje).


• Antibiotikai – tik žaizdos botulizmo atveju (pvz., penicilinas ar metronidazolas). Maistiniam botulizmui antibiotikai netaikomi.


• Simptominis gydymas – palaikomas organizmo stiprinimas, skysčių ir mitybos užtikrinimas.

Ankstyvas gydymas yra gyvybiškai svarbus, nes vėlavimas gali lemti sunkius neurologinius pažeidimus ar net mirtį. Atsistatymas gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.

Botulizmas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei gydymas nepradėtas laiku.

Pavojingiausia – kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Dažnai išlieka ilgalaikis raumenų silpnumas, kartais – rijimo ir kalbos sutrikimai, apsunkinantys maitinimąsi.

Dėl sutrikusio rijimo gali kilti aspiracijos ir plaučių uždegimo rizika. Ilga hospitalizacija ar sunkus ligos eiga gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip nerimas ar depresija.

Sunkiais atvejais galimi ilgalaikiai neurologiniai pažeidimai.

Botulizmo galima išvengti taikant tinkamas higienos, maisto ruošimo ir konservavimo priemones.

Svarbiausia – tinkamai apdoroti ir laikyti maistą. Vartoti tik gerai termiškai apdorotus, šviežius ar patikimai konservuotus produktus.

Namuose ruošiant konservus būtina naudoti sterilizavimą aukštoje temperatūroje, ypač konservuojant daržoves ar mėsą.

Reikėtų niekada nevartoti išsipūtusių, pratekėjusių ar įtartino kvapo konservų – tai gali rodyti bakterijų dauginimąsi. Atidarius tokį indą, produktą būtina išmesti.

Kūdikiams iki 1 metų nerekomenduojama duoti medaus, nes jame gali būti Clostridium botulinum sporų, kurios kūdikio žarnyne gali išsivystyti į ligą.

Laikytis žaizdų higienos – kruopščiai valyti žaizdas ir vengti nešvarumų patekimo.

Galiausiai, būtina laikytis bendrų higienos taisyklių virtuvėje – plauti rankas, įrankius, laikyti maistą tinkamoje temperatūroje ir vengti užteršimo.