Bruksizmas

1. Emocinis ar fizinis stresas. Nervinė įtampa arba emociniai veiksniai sukelia padidėjusį raumenų tonusą.


2. Nervų sistemos aktyvumo pakitimai. Miego metu ar streso metu padidėja žandikaulio raumenų aktyvumas.


3. Nekontroliuojamas dantų griežimas ar suspaudimas. Atsiranda žandikaulio raumenų spazmai ir dantų trintis.


4. Ilgalaikis raumenų pertempimas. Sukelia raumenų skausmą, nuovargį ir žandikaulio sąnarių pažeidimus.


5. Dantų ir sąnarių pažeidimai. Dėl nuolatinio trinties atsiranda dantų nusidėvėjimas, jautrumas ir sąnarių sutrikimai.


6. Simptomų stiprėjimas. Jei nesprendžiama, bruksizmas gali sukelti lėtinius skausmus ir funkcinius sutrikimus.

• Stresas ir emocinė įtampa. Dažniausia bruksizmo priežastis – padidėjęs stresas, nerimas ar emociniai sunkumai, kurie sukelia raumenų įtampą.


• Miego sutrikimai. Apnėja, nemiga ar kiti miego sutrikimai gali skatinti žandikaulio raumenų aktyvumo padidėjimą.


• Neurologiniai veiksniai. Disbalansas centrinėje nervų sistemoje, kuris kontroliuoja raumenų tonusą ir refleksus.


• Kita burnos ir žandikaulio struktūrų patologija. Netaisyklingas sąkandis ar dantų pakitimai gali prisidėti prie bruksizmo vystymosi.


• Vaistų poveikis. Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai, gali skatinti bruksizmą.


• Psichikos sutrikimai. Depresija, obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai ir kitos psichikos ligos gali būti susijusios su bruksizmu.

Dažnai šie veiksniai veikia kartu, sukeldami arba stiprindami bruksizmo simptomus.

• Dantų griežimas arba girgždėjimas, dažnai naktį


• Žandikaulio raumenų įtempimas ar skausmas


• Galvos skausmas, ypač ryte


• Dantų nusidėvėjimas, jautrumas ar lūžiai


• Žandikaulio sąnario skausmas ar spragtelėjimai


• Veido ar kaklo raumenų nuovargis


• Miego sutrikimai dėl diskomforto ar garsų


• Kartais – burnos sausumas ar gleivinės pažeidimai

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas odontologas įvertina dantų nusidėvėjimą, žandikaulio sąnario būklę ir raumenų įtampą.


2. Paciento anamnezė. Surenkama informacija apie miego įpročius, stresą, galimus skausmus ir kitus simptomus.


3. Miego tyrimai (polisomnografija). Naudojama, jei įtariami miego sutrikimai, kurie gali būti susiję su bruksizmu.


4. Žandikaulio judesių stebėjimas. Vertinama žandikaulio funkcija ir judesių amplitudė.


5. Vaizdiniai tyrimai. Rentgeno ar KT gali būti skiriami žandikaulio sąnarių struktūrai įvertinti.

Bruksizmo gydymas yra kompleksinis ir pritaikomas individualiai, siekiant sumažinti simptomus, apsaugoti dantis ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

1. Streso valdymas. Psichologinė pagalba, atsipalaidavimo technikos, kognityvinė elgesio terapija padeda mažinti emocinę įtampą, kuri dažnai sukelia bruksizmą.


2. Burnos apsaugos priemonės (kapos). Specialūs naktiniai protezai apsaugo dantis nuo griežimo ir sumažina žandikaulio apkrovą.


3. Vaistų terapija. Esant stipriam raumenų įtempimui ar skausmui, gali būti skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai arba priešuždegiminiai preparatai.


4. Fizioterapija ir masažas. Padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.


5. Sąkandžio korekcija. Jei bruksizmas susijęs su netaisyklingu sąkandžiu, gali būti reikalingas odontologinis gydymas.


6. Gyvenimo būdo pokyčiai. Reguliarus miegas, ribotas kofeino ir alkoholio vartojimas, fizinė veikla prisideda prie simptomų mažinimo.

Tinkamas gydymo planas dažnai apima kelių priemonių derinį ir reikalauja kantrybės bei nuoseklumo.

Vienas dažniausių padarinių yra dantų nusidėvėjimas, kuris gali sukelti jautrumą, dantų lūžius ar net praradimą.

Ilgalaikis raumenų pertempimas gali sukelti žandikaulio sąnario sutrikimus (TMJ disfunkciją), pasireiškiančius skausmu, spragtelėjimu ar ribotu žandikaulio judrumu.

Bruksizmas dažnai sukelia veido ir kaklo raumenų nuovargį bei skausmą, kuris gali išplisti į galvą, sukeldamas galvos skausmus ar migrenas.

Miego metu atliekamas dantų griežimas gali trikdyti ne tik paciento, bet ir jo aplinkinių miegą, sukeldamas miego sutrikimus.

Negydomas bruksizmas gali sukelti burnos gleivinės pažeidimus dėl padidėjusio spaudimo ir traumos.

Bruksizmo išvengimas dažnai susijęs su stresų valdymu, tinkama burnos priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiais.

Svarbu mažinti emocinį stresą ir nerimą, taikant atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar psichoterapiją.

Laikyti reguliarų miego režimą ir užtikrinti kokybišką poilsį.

Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas ir alkoholis, ypač vakare.

Naudoti burnos apsaugos kapą naktį, jei jau yra polinkis į dantų griežimą.

Rūpintis geru sąkandžio išlyginimu ir periodiškai lankytis pas odontologą.

Atlikti veido ir žandikaulio raumenų atsipalaidavimo pratimus, kurie mažina raumenų įtampą.

Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant fizinį aktyvumą ir tinkamą mitybą, taip pat prisideda prie bruksizmo prevencijos.

Šios priemonės padeda sumažinti bruksizmo riziką ir jo sukeliamų komplikacijų tikimybę.