Demencija

1. Smegenų ląstelių pažeidimas – dėl įvairių ligų ar procesų pradeda nykti neuronai bei jų tarpusavio jungtys.


2. Pažintinių funkcijų silpnėjimas – palaipsniui mažėja gebėjimas įsiminti informaciją, planuoti ir priimti sprendimus.


3. Kasdienės veiklos sunkumai – sutrinka įprastų darbų atlikimas, prarandami praktiniai įgūdžiai.


4. Asmenybės ir elgesio pokyčiai – dėl progresuojančio smegenų pažeidimo atsiranda emocinių bei socialinių gebėjimų silpnėjimas.

• Neurodegeneracinės ligos – Alzheimerio liga, Parkinsono liga, frontotemporalinė demencija ir kitos, kurios naikina nervines ląsteles.


• Kraujagyslių pažeidimai – smegenų insultai, smulkūs infarktai ar ilgalaikiai kraujotakos sutrikimai, sukeliantys kraujagyslinę demenciją.


• Traumos – pakartotinės galvos traumos gali lemti nervinių ląstelių nykimą.


• Infekcijos – tam tikros smegenis pažeidžiančios infekcijos, pvz., ŽIV ar sifilis.


• Metaboliniai ir toksiniai veiksniai – vitaminų trūkumas, lėtinė alkoholizmo forma, toksinių medžiagų poveikis.


• Genetiniai veiksniai – paveldimas polinkis į tam tikras demencijos formas.

• Atminties sutrikimai – sunku prisiminti neseniai įvykusius dalykus ar pažįstamus žmones.


• Mąstymo ir orientacijos problemos – sunku planuoti, spręsti problemas, susigaudyti laike ar erdvėje.


• Kalbos sutrikimai – pasunkėjęs žodžių radimas, sudėtingų sakinių formavimas.


• Kasdienių įgūdžių praradimas – sunku atlikti įprastus darbus, pvz., apsipirkti, gaminti maistą, tvarkytis buityje.


• Asmenybės ir elgesio pokyčiai – dirglumas, apatija, socialinio elgesio pokyčiai.


• Nuotaikų svyravimai – depresija, nerimas, emocijų kontrolės praradimas.


• Sutrikęs sprendimų priėmimas – neadekvatūs pasirinkimai, neatsargus elgesys.

1. Kognityviniai testai – vertinama atmintis, mąstymas, kalba, orientacija ir gebėjimas spręsti problemas (pvz., MMSE, MoCA).


2. Kraujo tyrimai – nustatomas vitaminų (ypač B12), skydliaukės hormonų, kepenų, inkstų funkcijos rodiklių kiekis, siekiant atmesti kitas priežastis.


3. Smegenų vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), padedanti aptikti atrofiją, insultus ar navikus.


4. Elektroencefalograma (EEG) – naudojama įvertinti smegenų elektrinį aktyvumą ir atmesti kitus sutrikimus.


5. Psichiatro ir neurologo konsultacija – įvertinama bendra būklė, ligos eiga ir diferencijuojama nuo kitų psichikos ar neurologinių sutrikimų.


6. Genetiniai tyrimai – atliekami įtarus paveldimą demencijos formą.

Demencijos gydymas yra kompleksinis ir skirtas ligos progresavimo lėtėjimui bei gyvenimo kokybės palaikymui:

1. Vaistai – skiriami kognityvinių funkcijų palaikymui (pvz., cholinesterazės inhibitoriai, memantinas), taip pat simptomams valdyti (antidepresantai, anksiolitikai, antipsichotikai).


2. Gyvensenos korekcija – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir psichologinė gerovė.


3. Kognityvinė terapija – pratimai atminčiai, mąstymui ir dėmesiui stiprinti, kasdienės užduotys smegenų veiklai palaikyti.


4. Aplinka ir rutina – aiški dienotvarkė, paprasta ir saugi gyvenamoji aplinka, padedanti išvengti sumaišties ir traumų.


5. Socialinė bei psichologinė pagalba – šeimos narių įsitraukimas, psichologo ar socialinio darbuotojo pagalba.


6. Gretutinių ligų kontrolė – kraujospūdžio, diabeto, cholesterolio reguliavimas, siekiant sumažinti smegenų pažeidimo progresavimą.

Demencija ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios daro įtaką ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems.

Dėl progresuojančio smegenų pažeidimo atsiranda visiškas savarankiškumo praradimas, kai žmogus nebegali atlikti net paprasčiausių kasdienių veiklų.

Dėl suprastėjusios orientacijos ir elgesio pokyčių kyla traumų ir nelaimingų atsitikimų rizika.

Ligai progresuojant dažnai išsivysto mitybos sutrikimai ir išsekimas, nes sergantis asmuo pamiršta pavalgyti arba nebesugeba maitintis savarankiškai.

Silpnėjant judėjimui ir fiziniam aktyvumui padidėja infekcijų rizika, ypač plaučių uždegimo ir šlapimo takų infekcijų.

Vėlyvose stadijose pasireiškia visiškas priklausomumas nuo priežiūros, o tai gali lemti ankstyvą mirtį dėl komplikacijų ar organizmo nusilpimo.

Demencijos ne visada galima išvengti, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali reikšmingai sumažinti jos riziką.

Svarbiausia yra palaikyti sveiką gyvenimo būdą, įtraukiant subalansuotą mitybą, turtingą daržovėmis, vaisiais, žuvimi ir sveikaisiais riebalais.

Didelę reikšmę turi reguliarus fizinis aktyvumas, kuris gerina kraujotaką ir smegenų aprūpinimą deguonimi.

Ne mažiau svarbu lavinti protą, užsiimant intelektine veikla, sprendžiant galvosūkius, skaitant ar mokantis naujų įgūdžių.

Labai reikšminga yra kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė, nes kraujagyslių ligos tiesiogiai didina demencijos riziką.

Verta vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, nes jie kenkia smegenų ląstelėms.

Galiausiai, socialinis aktyvumas ir artimųjų ryšių palaikymas padeda išsaugoti psichinę sveikatą bei mažina pažintinių sutrikimų tikimybę.