Diabetinė retinopatija

1. Ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje – cukrinis diabetas palaipsniui pažeidžia smulkiąsias tinklainės kraujagysles.


2. Kraujagyslių sienelių silpnėjimas – dėl gliukozės poveikio kraujagyslės tampa trapios, formuojasi mikroaneurizmos – smulkūs kraujagyslių išsiplėtimai.


3. Smulkūs kraujavimai ir skysčių nutekėjimas – pažeistos kraujagyslės ima leisti kraują ir skysčius į tinklainės audinius, sukeldamos patinimą.


4. Tinklainės išemija – kai kurios tinklainės vietos negauna pakankamai deguonies, pradeda žūti ląstelės.


5. Naujų kraujagyslių augimas (proliferacinė stadija) – organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą, todėl pradeda formuotis naujos, bet silpnos ir nepatvarios kraujagyslės.


6. Randų susidarymas ir tinklainės atsiskyrimas – naujos kraujagyslės gali kraujuoti, formuojasi randiniai audiniai, kurie gali patraukti tinklainę ir sukelti jos atsisluoksniavimą.


7. Regėjimo pablogėjimas ar praradimas – dėl kraujavimų, patinimo, tinklainės pažeidimų ar atsiskyrimo sumažėja regėjimo aštrumas arba įvyksta visiškas apakimas.

• Ilgalaikė hiperglikemija – nuolat padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia smulkiąsias tinklainės kraujagysles, silpnina jų sieneles ir trikdo kraujotaką.


• Cukrinio diabeto trukmė – kuo ilgiau žmogus serga diabetu, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys retinopatija, ypač jei gliukozės kontrolė nepakankama.


• Nepakankamas gliukozės kontrolės palaikymas – dažni cukraus kiekio svyravimai spartina kraujagyslių pažeidimą ir uždegiminius procesus tinklainėje.


• Padidėjęs kraujospūdis – aukštas kraujospūdis sustiprina tinklainės kraujagyslių pažeidimus ir spartina komplikacijų atsiradimą.


• Padidėjęs cholesterolio kiekis – riebalų sankaupos gali kauptis tinklainės kraujagyslėse, skatindamos užsikimšimą ir išemiją.


• Inkstų pažeidimai (diabetinė nefropatija) – rodo bendrą kraujagyslių sisteminį pažeidimą ir dažnai pasireiškia kartu su retinopatija.


• Nėštumas sergant diabetu – hormoniniai pokyčiai gali paspartinti retinopatijos vystymąsi, ypač jei liga nebuvo gerai kontroliuojama iki nėštumo.

• Regėjimo neryškumas – matomas vaizdas tampa išplaukęs, sunku susikoncentruoti.


• Sumažėjęs matymo aštrumas – regėjimas palaipsniui silpnėja, ypač skaitant ar žiūrint į smulkius objektus.


• „Musytės“ ar tamsūs taškai regėjimo lauke – atsiranda dėl kraujavimų stiklakūnyje.


• Regėjimo lauko sutrikimai – gali būti „aklos dėmės“ ar prarastos tam tikros matymo sritys.


• Matymo bangavimas – regėjimas kinta dienos bėgyje, ypač esant gliukozės svyravimams.


• Staigus regėjimo pablogėjimas – dažniausiai rodo kraujavimą ar tinklainės atsiskyrimą.


• Sunkumas matant tamsoje – pablogėjęs adaptavimasis prie prasto apšvietimo.

Ankstyvose stadijose retinopatija dažnai būna besimptomė, todėl svarbios profilaktinės akių patikros.

1. Oftalmoskopija (akies dugno apžiūra) – gydytojas oftalmologas specialiu prietaisu apžiūri tinklainę ir vertina kraujagyslių būklę, kraujavimus, išskyras ar kitus pažeidimus.


2. Tinklainės nuotraukos (fundus fotografija) – padaromos specialios akies dugno nuotraukos, leidžiančios tiksliai stebėti pakitimus ir jų progresavimą.


3. Fluoresceino angiografija – į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri parodo kraujo tėkmę tinklainės kraujagyslėse, leidžia nustatyti kraujavimus, išemijos zonas ar naujų kraujagyslių augimą.


4. Optinė koherentinė tomografija (OCT) – tai neskausmingas tyrimas, kuriuo detaliai vertinamas tinklainės storis ir struktūra, ypač naudingas aptikti makulos (geltonosios dėmės) edemą.


5. Regos aštrumo testas – įvertina, kiek sumažėjęs regėjimas, bet neparodo tiesioginės retinopatijos būklės.


6. Akispūdžio matavimas – atliekamas siekiant atmesti kitas akių ligas, ypač jei yra kartu sergama glaukoma.

1. Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė – pagrindinė ir svarbiausia priemonė, stabdanti ligos progresavimą; būtina palaikyti pastovų ir normalų cukraus lygį.


2. Kraujo spaudimo ir cholesterolio mažinimas – papildomas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių valdymas padeda sumažinti tinklainės pažeidimo riziką.


3. Lazerinė fotokoaguliacija – taikoma esant naujų kraujagyslių augimui ar kraujavimo grėsmei; lazeriu uždaromos pažeistos kraujagyslės, siekiant išvengti tolesnio regos blogėjimo.


4. Anti-VEGF injekcijos į stiklakūnį – tai specialūs vaistai, kurie slopina naujų kraujagyslių augimą ir mažina makulos edemą; atliekamos reguliariai.


5. Kortikosteroidų injekcijos – kartais naudojamos vietiškai esant geltonosios dėmės patinimui, jei anti-VEGF neveiksmingi ar netoleruojami.


6. Vitrektomija (chirurginis gydymas) – taikoma pažengusiais atvejais, kai įvyksta kraujavimas į stiklakūnį ar atsiskiria tinklainė; procedūros metu pašalinamas pažeistas stiklakūnis ir randiniai audiniai.


7. Reguliarus akių stebėjimas – net jei simptomai silpni ar jų nėra, svarbu periodiškai lankytis pas oftalmologą, kad būtų galima laiku pradėti gydymą.

Diabetinė retinopatija, ypač negydoma ar pažengusi, gali sukelti kelias rimtas ir regėjimą grėsmingai veikiančias komplikacijas.

Dažniausia jų – makulos edema, kai dėl skysčių kaupimosi ištinsta tinklainės centrinė dalis (geltonoji dėmė), atsakinga už ryškų regėjimą, o tai lemia regėjimo neryškumą ir iškraipymą.

Pažeidimų progresavimas gali lemti kraujavimą į stiklakūnį, kai silpnos naujai susiformavusios kraujagyslės plyšta ir kraujas užpildo akies vidų, dėl ko regėjimas gali staiga pablogėti ar visiškai išnykti.

Kita pavojinga komplikacija – tinklainės atsiskyrimas, kuris įvyksta, kai randiniai audiniai traukia tinklainę nuo akies sienelės.

Tai gali sukelti dalinį ar visišką apakimą, jei neatliekama skubi operacija.

Taip pat gali išsivystyti neovaskulinė glaukoma, kai naujos kraujagyslės užkemša akies skysčių nutekėjimo kanalus, didina akispūdį ir pažeidžia regos nervą.

Pažengusi retinopatija gali baigtis negrįžtamu regėjimo praradimu, ypač jei diagnozė nustatoma per vėlai arba pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų. Dėl to labai svarbu anksti nustatyti ligą ir nuolat ją stebėti.

Pagrindinis būdas išvengti diabetinės retinopatijos – tai gerai kontroliuoti cukrinį diabetą nuo pat jo diagnozės.

Nuoseklus ir stabilus gliukozės kiekio palaikymas kraujyje žymiai sumažina tinklainės kraujagyslių pažeidimo riziką.

Taip pat labai svarbu palaikyti normalų kraujospūdį ir cholesterolio lygį, nes šie veiksniai stiprina kraujagyslių pažeidimus ir spartina retinopatijos vystymąsi.

Reguliarūs akių patikrinimai pas oftalmologą – būtini visiems sergantiems diabetu, net jei nėra jokių regėjimo sutrikimų.

Profilaktinė apžiūra leidžia pastebėti ankstyvus pakitimus, kai liga dar nesukelia simptomų, bet jau galima ją sustabdyti.

Sveika gyvensena – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas – visa tai padeda išvengti tiek pačios retinopatijos, tiek jos komplikacijų.

Taip pat svarbu laikytis gydytojo paskirto diabeto gydymo režimo, reguliariai vartoti vaistus ar insuliną ir stebėti glikemijos rodiklius.

Galiausiai, nėštumo metu moterims, sergančioms diabetu, būtina dažnesnė akių kontrolė, nes šiuo laikotarpiu retinopatija gali progresuoti greičiau.