Diareja

1. Žarnyno motorikos padidėjimas: dėl įvairių veiksnių žarnyno raumenys pradeda dirbti intensyviau, pagreitindami maisto turinio judėjimą.


2. Skysčių įsisavinimo sutrikimas: padidėjus judėjimui, žarnynas negali pakankamai sugerti vandens ir elektrolitų iš maisto.


3. Skysčių kaupimasis žarnyne: nesuvirškinti skysčiai kaupiasi žarnyne, todėl išmatos tampa skystos.


4. Dažnas tuštinimasis: dėl padidėjusio žarnyno aktyvumo pacientas dažnai turi eiti į tualetą.


5. Dehidratacija ir elektrolitų praradimas: ilgalaikė ar sunki diareja gali sukelti skysčių trūkumą organizme ir elektrolitų disbalansą.


6. Galimos komplikacijos: jei nesuteikiama tinkama pagalba, gali atsirasti sunkumų dėl bendros organizmo būklės pablogėjimo.

Šis procesas gali vystytis greitai arba palaipsniui, priklausomai nuo diarejos priežasties.

• Infekcijos: bakterijos, virusai ar parazitai gali sukelti žarnyno uždegimą ir padidinti motoriką.


• Maisto netoleravimas ar alergijos: pvz., laktozės netoleravimas ar glitimo jautrumas.


• Vaistų poveikis: kai kurie vaistai, kaip antibiotikai ar laisvinamieji, gali skatinti diareją.


• Lėtinės žarnyno ligos: uždegiminės žarnyno ligos, dirgliosios žarnos sindromas.


• Stresas ir psichologinės priežastys: gali paveikti žarnyno motoriką ir sukelti funkcinius sutrikimus.


• Virškinimo sistemos sutrikimai: tulžies rūgščių perteklius, kasos veiklos sutrikimai.


• Dietos pokyčiai: didelis skysčių, riebalų ar prieskonių kiekis maiste.

Šie veiksniai lemia žarnyno motorikos padidėjimą, sumažėjusį skysčių įsisavinimą ir dažną, skystą tuštinimąsi.

• Dažnas, skystas arba vandeningas viduriavimas


• Pilvo skausmas arba mėšlungis


• Pūtimasis ir pilvo diskomfortas


• Pykinimas arba vėmimas


• Karščiavimas (kartais)


• Dehidratacijos požymiai, tokie kaip troškulys, sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis


• Silpnumas ir bendras negalavimas

1. Klinikinė apžiūra: gydytojas įvertina paciento bendrą būklę, dehidratacijos požymius ir anamnezę.


2. Kraujas: bendras kraujo tyrimas, elektrolitų lygio nustatymas, uždegimo rodiklių (CRB, eritrocitų nusėdimo greitis) tyrimas.


3. Išmatų tyrimai: mikroskopinis tyrimas, bakterijų, virusų ar parazitų kultūros, toksinų nustatymas.


4. Vandens ir elektrolitų balansų vertinimas: ypač svarbu ūminės diarejos atveju.


5. Kolonoskopija ar sigmoidoskopija: atliekama, jei įtariamos lėtinės žarnyno ligos ar sunkūs uždegimai.


6. Vaizdiniai tyrimai: retai, bet gali būti skiriami, jei yra įtarimų dėl struktūrinių žarnyno pakitimų.

Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo diarejos pobūdžio ir bendros paciento būklės.

Diarejos gydymas priklauso nuo jos priežasties, sunkumo ir trukmės, tačiau pagrindiniai tikslai yra skysčių atstatymas, simptomų palengvinimas ir priežasties šalinimas.

1. Skysčių ir elektrolitų atstatymas: svarbiausia yra užkirsti kelią dehidratacijai vartojant daug skysčių, įskaitant specialius rehidratacijos tirpalus.


2. Dieta: lengvai virškinamas maistas, vengiant riebių, aštrių ir sunkiai virškinamų produktų.


3. Vaistai nuo viduriavimo: naudojami atsargiai, dažniausiai tik trumpalaikiam simptomų palengvinimui, ypač jei nėra infekcijos.


4. Antibiotikai: skiriami tik bakterinės kilmės infekcijoms gydyti, pagal gydytojo rekomendacijas.


5. Probiotikai: gali padėti atstatyti žarnyno mikroflorą.


6. Ligos priežasties gydymas: jei diareją sukelia lėtinės žarnyno ligos ar maisto netoleravimas, gydymas orientuojamas į pagrindinę problemą.

Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei diareja trunka ilgai, yra sunkios arba lydi dehidratacija.

Ilgalaikis skysčių ir elektrolitų praradimas sukelia dehidrataciją, kuri gali būti gyvybei pavojinga, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Dehidratacija pasireiškia sumažėjusiu kraujo tūriu, kraujospūdžio kritimu ir inkstų funkcijos sutrikimu.

Taip pat gali išsivystyti elektrolitų disbalansas, kuris paveikia širdies, nervų ir raumenų veiklą. Lėtinis viduriavimas gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą ir svorio kritimą.

Kai kuriais atvejais, ypač infekcinės kilmės diarejos metu, gali atsirasti sisteminės infekcijos ir uždegimai. Ilgalaikis negydymas gali lemti bendro organizmo nusilpimo ir komplikacijų vystymąsi.

Norint išvengti diarejos, svarbu laikytis kelių pagrindinių higienos ir gyvenimo būdo taisyklių. Pirmiausia, būtina rūpintis rankų higiena – dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo. Svarbu vartoti tik švarų ir saugų geriamąjį vandenį bei tinkamai paruoštą maistą, vengti neaiškios kilmės gatvės maisto.

Keliaujant į vietoves, kuriose yra didesnė infekcijų rizika, rekomenduojama naudoti buteliukų vandenį ir vengti žalių ar nevirintų maisto produktų.

Taip pat svarbu palaikyti bendrą organizmo imunitetą sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis. Jei vartojate antibiotikus ar kitus vaistus, vadovaukitės gydytojo rekomendacijomis, kad nesukeltumėte žarnyno mikrofloros disbalanso.

Laiku gydant virškinimo trakto ligas ir vengiant streso, galima sumažinti diarejos riziką.