Diupitreno kontraktūra

1. Pradinis fibrozės vystymasis: delno fascijoje susidaro nedideli standūs mazgeliai dėl fibroblastų aktyvumo ir kolageno kaupimosi.


2. Sausgyslių juostų formavimasis: mazgeliai suauga į standžias, plėstines juostas, kurios palaipsniui siaurina ir riboja sausgyslių judrumą.


3. Pirštų judesių ribojimas: juostos sutrumpėja ir standėja, todėl pirštai pradeda likti sulenkti ir negali pilnai išsitiesti.


4. Progresavimas: laikui bėgant kontraktūra stiprėja, pirštai vis labiau praranda funkcionalumą, o rankos judesiai tampa apriboti.


5. Galimi komplikacijų išsivystymas: jei liga nebus gydoma, gali atsirasti nuolatinis pirštų sustingimas ir sutrikęs rankos funkcionalumas.

Ši eiga dažniausiai yra lėta ir palaipsniui blogėjanti, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra svarbūs norint išsaugoti rankos funkciją.

Diupitreno kontraktūra atsiranda dėl nenormalios fibroblastų veiklos rankos delno fascijoje, kuri sukelia kolageno kaupimąsi ir audinių sustorėjimą. Pagrindinės priežastys:

• Genetinė polinkis: dažnai liga paveldima ir dažnesnė tam tikrose šeimose.


• Amžius: dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų asmenims.


• Lytis: dažniau serga vyrai nei moterys.


• Lėtinės ligos: cukrinis diabetas, epilepsija, kepenų ligos gali didinti riziką.


• Traumos ar uždegimai: rankos traumos ar uždegiminiai procesai gali skatinti audinių pokyčius.


• Gyvenimo būdas: rūkymas ir alkoholio vartojimas gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Šie veiksniai sukelia fibroblastų aktyvumo padidėjimą, kuris lemia rankos fascijos sutankėjimą ir pirštų kontraktūrą.

• Standūs, gumbai ar mazgeliai delno odoje


• Sausgyslių juostų susidarymas po oda


• Pirštų sulenkimas ir negalėjimas jų pilnai ištiesti


• Judesių ribotumas pirštuose, ypač žiediniame ir mažajame pirštuose


• Rankos funkcijos sutrikimas atliekant kasdienes veiklas


• Kartais gali jaustis standumas ar diskomfortas delno srityje

1. Fizinė apžiūra: gydytojas įvertina rankos delno būklę, mazgelių buvimą, pirštų judesių ribotumą ir kontraktūrą.


2. Judesių diapazono matavimas: vertinamas pirštų ištiesimo laipsnis ir judrumas.


3. Ultragarsinis tyrimas: naudojamas siekiant įvertinti fascijos ir sausgyslių būklę, jei kyla abejonių dėl diagnozės.


4. Rentgeno nuotrauka: retai reikalinga, bet gali būti naudinga siekiant atmesti kitus sąnarių ar kaulų pažeidimus.


5. Laboratoriniai tyrimai: atliekami tik jei įtariamos kitos ligos ar uždegiminiai procesai.

Pagrindinis diagnostikos būdas yra klinikinė apžiūra, kurios metu gydytojas nustato ligos stadiją ir parenka tinkamą gydymą.

1. Stebėsena: lengvų atvejų, kai judesių apribojimas minimalus, galima stebėti ligos eigą be aktyvaus gydymo.


2. Fizinė terapija: padeda išlaikyti judrumą ir stiprinti rankos raumenis, tačiau nepanaikina kontraktūros.


3. Kortikosteroidų injekcijos: gali sumažinti uždegimą ir ląstelių proliferaciją, sulėtindamos ligos progresavimą.


4. Enzimų injekcijos (kolagenazės): skatina jungiamojo audinio ardymą ir leidžia atstatyti pirštų judrumą.


5. Chirurginis gydymas: taikomas pažengusiais atvejais, kai kontraktūra stipri ir riboja rankos funkciją; apima standžių juostų pjovimą arba pašalinimą.


6. Pooperacinė reabilitacija: svarbi judesių atkūrimui ir komplikacijų prevencijai.

Gydymo tikslas – atkurti pirštų judrumą, sumažinti skausmą ir pagerinti rankos funkciją.

Sausgyslių ir fascijos standumas sukelia pirštų judesių apribojimą, dėl kurio sunku atlikti paprastus rankos veiksmus, tokius kaip laikymas, rašymas ar vartojimas.

Ilgainiui gali vystytis nuolatinė kontraktūra, kai pirštai lieka sulenkti ir nebeatsilenkia.

Tai gali sukelti rankos funkcijos praradimą ir sumažinti gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes užduotis. Be to, gali atsirasti skausmas ir diskomfortas delno srityje.

Po chirurginio gydymo kartais gali pasireikšti randėjimas, nervų pažeidimas ar infekcija. Dėl šių priežasčių svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligą.

Diupitreno kontraktūros visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti jos riziką ir sulėtinti ligos progresavimą laikantis kelių rekomendacijų.

Svarbu palaikyti gerą rankų ir viso kūno kraujotaką – reguliariai atlikti fizinius pratimus, kurie stiprina rankų raumenis ir gerina judrumą.

Venkite rankų traumų ir pernelyg didelio mechaninio streso, kurie gali skatinti audinių pažeidimą. Rūpinkitės bendrąja sveikata, ypač kontroliuokite lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, kurios didina riziką.

Atsisakykite rūkymo ir ribokite alkoholio vartojimą, nes šie įpročiai gali skatinti ligos vystymąsi. Jei šeimoje yra Diupitreno kontraktūros atvejų, būkite ypač budrūs ir kreipkitės į gydytoją, jei pastebite pirmuosius simptomus.

Laiku pradėtas gydymas ir reguliari rankų priežiūra padeda sulėtinti ligos progresavimą ir išlaikyti rankų funkciją.