Egzema

Egzemos atsiradimo eiga paprastai prasideda nuo odos barjero pažeidimo, kuris lemia padidėjusį odos jautrumą išoriniams veiksniams. Šis pažeidimas leidžia alergenams, dirgikliams ar infekcijoms lengviau patekti į odos sluoksnius, sukeldamas imuninę reakciją ir uždegimą.

Uždegimas pasireiškia odos paraudimu, patinimu ir ląstelių infiltracija, kuri sustiprina odos barjero disfunkciją. Laikui bėgant, uždegimas gali tapti lėtinis, o oda tampa sausa, šiurkšti ir linkusi į pleiskanojimą.

Uždegiminiai procesai gali kartotis, ypač veikiant tam tikriems aplinkos ar vidiniams veiksniams, sukeliančioms ligos paūmėjimus.

• Genetinė polinkis. Daugelis žmonių, sergančių egzema, turi paveldimų odos barjero defektų, kurie sumažina odos gebėjimą apsisaugoti nuo dirgiklių ir alergenų.


• Imuninės sistemos disfunkcija. Organizmo imuninė sistema gali netinkamai reaguoti į aplinkos veiksnius, sukeldama uždegimą ir odos pažeidimus.


• Aplinkos veiksniai. Dirgikliai, tokie kaip cheminės medžiagos, dulkės, džiovinantis oras, tam tikri maisto produktai ar stresas, gali išprovokuoti ligos paūmėjimus.


• Odą veikiantys faktoriai. Sausa oda, pernelyg dažnas plovimas ar netinkama odos priežiūra gali pažeisti odos barjerą ir skatinti egzemos vystymąsi.

• Odos paraudimas


• Niežėjimas, dažnai intensyvus


• Sausa, šiurkšti oda


• Pleiskanojimas arba žvyneliai ant odos paviršiaus


• Patinimas ir uždegimas


• Maži, skysčiu pripildyti burbuliukai (ypač ūmios stadijos metu)


• Oda gali tapti jautri ir trapi, kartais gali atsirasti žaizdelės arba įtrūkimai


• Lėtiniuose atveju oda gali sustorėti ir susidaryti raukšlės

Simptomai dažnai pasunkėja ar sumažėja priklausomai nuo aplinkos veiksnių, odos priežiūros ir bendros organizmo būklės.

Įtariant egzemą, dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis klinikine apžiūra ir paciento anamneze, todėl specialių laboratorinių tyrimų nereikia. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti naudingi papildomi tyrimai, siekiant tiksliau įvertinti būklę arba atmesti kitas ligas:

1. Alergijos testai. Jei įtariamas alerginis egzemos pobūdis, atliekami odos dūrio (prick) testai arba specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimai, siekiant nustatyti galimus alergenus.


2. Odą tyrimai. Retais atvejais gali būti atliekama odos biopsija, jei egzema nėra aiški arba reikia atmesti kitas odos ligas.


3. Bendras kraujo tyrimas. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, norint įvertinti uždegimo rodiklius arba bendrą organizmo būklę.


4. Mikrobiologiniai tyrimai. Jei oda yra stipriai pažeista ir įtariama bakterinė ar grybelinė infekcija, gali būti imami odos mėginiai pasėliui.

1. Odos drėkinimas ir priežiūra. Reguliarus odos drėkinimas naudojant specialius emolientus ar kremus padeda atstatyti odos barjerą, sumažina sausumą ir dirginimą.


2. Uždegimo mažinimas. Naudojami vietiniai gliukokortikosteroidų kremai arba kiti priešuždegiminiai preparatai, kurie mažina odos uždegimą ir niežėjimą.


3. Alergijos ir dirgiklių vengimas. Svarbu identifikuoti ir vengti veiksnių, kurie gali sukelti ar sustiprinti egzemą, pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų, cheminių medžiagų ar stresinių situacijų.


4. Simptomų kontrolė. Esant stipriam niežėjimui, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai arba kiti simptomus mažinantys preparatai.


5. Infekcijų gydymas. Jei oda pažeista ir yra bakterinė ar grybelinė infekcija, taikomas tinkamas vietinis arba sisteminis gydymas antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais.


6. Kiti gydymo būdai. Sunkiems atvejams gali būti skiriama fototerapija, imunomoduliuojantys vaistai ar biologiniai preparatai, kurie veikia imuninę sistemą.

Svarbu: egzemos gydymas reikalauja nuolatinės priežiūros ir paciento įsitraukimo. Gydytojo nurodymų laikymasis padeda sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę.

• Odos infekcijos. Dėl pažeistos odos barjero bakterijos, virusai ar grybai gali lengviau patekti į odą, sukeldami antrines infekcijas, tokias kaip impetigas, stafilokokinės ar streptokokinės infekcijos.


• Odos storėjimas ir randėjimas. Ilgalaikis niežėjimas ir trynimas gali lemti odos sustorėjimą (lichenifikaciją), raukšles ir randus, kurie keičia odos išvaizdą bei tekstūrą.


• Pigmentacijos pakitimai. Po uždegiminių paūmėjimų oda gali pakeisti spalvą – atsirasti tamsių (hiperpigmentacijos) arba šviesių (hipopigmentacijos) plotų.


• Psichologinės problemos. Nuolatinis diskomfortas, niežėjimas ir odos išvaizdos pokyčiai gali sukelti stresą, nerimą, miego sutrikimus ir sumažinti gyvenimo kokybę.


• Alerginės reakcijos. Egzema dažnai siejama su kitomis alerginėmis ligomis, todėl gali išsivystyti alerginis rinitas ar astma.


• Lėtinė uždegiminė būsena. Nuolatinis uždegimas odoje gali paveikti bendrą organizmo imuninę sistemą, skatindamas kitų uždegiminių ligų atsiradimą.

Egzemos išvengti visiškai ne visada įmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau galima sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir intensyvumą laikantis tam tikrų prevencijos priemonių.

1. Odos drėkinimas. Reguliarus odos drėkinimas specialiais emolientais padeda išlaikyti odos barjerą ir sumažina sausumą, kuris dažnai provokuoja egzemos paūmėjimus.


2. Vengti dirgiklių ir alergenų. Svarbu identifikuoti ir vengti medžiagų, kurios gali sukelti odos uždegimą – tai gali būti tam tikri muilai, kosmetika, skalbimo priemonės, cheminės medžiagos ar maisto produktai.


3. Švelni odos priežiūra. Naudoti švelnias, bekvapes ir jautriai odai tinkamas priemones. Vengti per dažnos odos plovimo ir karšto vandens, kurie sausina odą.


4. Drabužių pasirinkimas. Rinktis natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, drabužius, vengti vilnos ar sintetinių medžiagų, kurios gali dirginti odą.


5. Streso valdymas. Psichologinis stresas gali skatinti egzemą, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti ir valdyti stresines situacijas.


6. Tinkama mityba ir gyvenimo būdas. Sveika, subalansuota mityba bei pakankamas miegas stiprina organizmo atsparumą ir padeda palaikyti odos sveikatą.


7. Reguliarūs sveikatos patikrinimai. Jei egzema jau diagnozuota, svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju ir laikytis gydymo rekomendacijų.

Apibendrinant, tinkama odos priežiūra, alergijų ir dirgiklių vengimas bei sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinės priemonės, padedančios išvengti egzemą provokuojančių veiksnių ir sumažinti ligos pasikartojimų riziką.