Gestacinis diabetas

1. Nėštumo metu išskiriami hormonai – placenta gamina hormonus (pvz., progesteroną, estrogeną, placentos laktogeną), kurie silpnina insulino poveikį.


2. Mažėja insulino jautrumas – moters organizmo ląstelės tampa atsparesnės insulinui (išsivysto fiziologinis atsparumas insulinui).


3. Kasos kompensacija – kasa pradeda gaminti daugiau insulino, kad kompensuotų atsparumą.


4. Nepakankama insulino gamyba – jei kasa nebesugeba pagaminti reikiamo insulino kiekio, pradeda kilti gliukozės kiekis kraujyje.


5. Hiperglikemija – išsivysto padidėjęs gliukozės kiekis, kuris ir apibrėžia gestacinį diabetą.

Gestacinis diabetas atsiranda dėl to, kad nėštumo metu moters organizme įvyksta hormoniniai pokyčiai, kurie veikia insulino veiksmingumą.

• Placentos hormonai – placenta gamina hormonus (pvz., placentos laktogeną, progesteroną, estrogenus), kurie silpnina insulino poveikį.


• Insulino rezistencija – moters organizmo ląstelės tampa mažiau jautrios insulinui, todėl gliukozė sunkiau patenka į audinius.


• Padidėjęs insulino poreikis – nėštumo metu insulino reikia daugiau, kad būtų palaikytas normalus gliukozės kiekis kraujyje.


• Nepakankama kasos kompensacija – jei kasa nesugeba pagaminti reikiamo insulino kiekio, vystosi hiperglikemija.

• Padidėjęs troškulys – juntamas poreikis gerti daugiau skysčių.


• Dažnas šlapinimasis – susijęs su gliukozės pertekliumi kraujyje.


• Nuolatinis nuovargis – dėl sutrikusio gliukozės pasisavinimo ląstelėse.


• Neryškus matymas – laikini regėjimo pokyčiai esant padidėjusiam cukraus kiekiui.


• Padidėjęs infekcijų dažnis – ypač šlapimo takų ar makšties infekcijos.

1. Gliukozės nustatymas nevalgius – matuojamas gliukozės kiekis kraujyje po nakties pasninko.


2. Gliukozės tolerancijos mėginys (OGTT) – pagrindinis tyrimas, kai moteris išgeria gliukozės tirpalą, o kraujyje matuojamas gliukozės kiekis po 1 ir 2 valandų; atliekamas 24–28 nėštumo savaitę.


3. Atsitiktinis gliukozės kiekis – nustatomas bet kuriuo paros metu; jei reikšmės aukštos, reikalingi tikslinantys tyrimai.


4. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) – gali parodyti vidutinį gliukozės lygį per pastaruosius kelis mėnesius, nors nėštumo metu naudojamas rečiau kaip diagnostinis tyrimas.


5. Šlapimo tyrimas – gali parodyti gliukozės buvimą šlapime, tačiau nėra patikimas vienintelis metodas.

Pagrindinis gestacinio diabeto diagnostikos metodas yra oralinis gliukozės tolerancijos mėginys (OGTT), atliekamas daugumai nėščiųjų 24–28 savaitę.

Gestacinio diabeto gydymas skirtas palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje ir taip apsaugoti tiek motiną, tiek vaisių nuo komplikacijų.

1. Mitybos korekcija – sudaromas subalansuotas mitybos planas, kuriame ribojami greitieji angliavandeniai, palaikomas reguliarus valgymo režimas ir užtikrinama pakankama maistinių medžiagų įvairovė.


2. Fizinis aktyvumas – rekomenduojamas lengvas ar vidutinio intensyvumo kasdienis judėjimas (pvz., vaikščiojimas, nėščiųjų mankšta), padedantis gerinti insulino jautrumą.


3. Gliukozės kontrolė – reguliariai matuojamas cukraus kiekis kraujyje, kad būtų stebima ligos eiga.


4. Insulino terapija – jei mityba ir fizinis aktyvumas nepakankami gliukozės kiekiui suvaldyti, skiriamas insulinas (tabletinių vaistų nėštumo metu paprastai nenaudojama).


5. Nėštumo priežiūra – dažnesni vizitai pas gydytoją, vaisiaus augimo ir būklės stebėjimas ultragarsu bei kitais metodais.

Motinai: padidėja nėštumo hipertenzijos ir preeklampsijos rizika, dažniau pasitaiko šlapimo takų infekcijos, gimdymo metu gali būti reikalingas Cezario pjūvis dėl didesnio vaisiaus svorio. Po gimdymo moteriai išlieka padidėjusi rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ateityje.

Vaisiui: dėl nuolatinės motinos hiperglikemijos gali išsivystyti makrosomija (per didelis svoris gimimo metu), dėl kurios gimdymas tampa sudėtingesnis. Gali pasireikšti naujagimio hipoglikemija pirmosiomis valandomis po gimimo, nes kūdikio kasa būna pripratusi gaminti daugiau insulino. Taip pat padidėja gelta, kvėpavimo sutrikimai ir net įgimtų apsigimimų rizika, jei diabetas prasidėjo anksti nėštumo metu.

Gestacinio diabeto visiškai išvengti ne visada įmanoma, nes svarbų vaidmenį turi hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, tačiau riziką galima sumažinti tinkamai pasiruošus nėštumui ir laikantis sveikos gyvensenos.

Svarbiausia yra palaikyti normalų kūno svorį prieš nėštumą ir jo metu, nes antsvoris ar nutukimas yra vieni svarbiausių rizikos veiksnių. Rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos – valgyti daugiau daržovių, vaisių, grūdų produktų, riboti greituosius angliavandenius ir perdirbtą maistą.

Didelę reikšmę turi reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdienis vaikščiojimas ar lengva mankšta, nes jis gerina insulino jautrumą. Taip pat būtina vengti rūkymo ir alkoholio, kurie didina komplikacijų riziką.

Labai svarbūs ir profilaktiniai tyrimai nėštumo metu, ypač gliukozės tolerancijos mėginys, leidžiantis anksti nustatyti sutrikimus.