Glaukoma

Glaukoma vystosi palaipsniui ir dažniausiai ilgą laiką nesukelia jokių juntamų simptomų. Ligos pradžioje dėl sutrikusios akies vidinio skysčio cirkuliacijos pradeda kilti akispūdis. Šis spaudimas ima veikti regos nervą – svarbią struktūrą, atsakingą už vaizdinės informacijos perdavimą iš akies į smegenis. Ilgainiui, jei spaudimas išlieka padidėjęs, jis pažeidžia nervines skaidulas, o regos nervas ima nykti.

Pirmiausia pažeidžiamos periferinės (šoninės) regos nervo dalys, todėl žmogus nepastebimai ima prarasti dalį regėjimo lauko – matymo kampas siaurėja iš kraštų. Kadangi centrinis regėjimas lieka nepakitęs, ši būsena ilgai nepastebima. Jei liga toliau progresuoja, pažeidžiamos ir centrinės nervo dalys, o tai jau smarkiai sutrikdo regėjimą kasdienėje veikloje. Negydoma glaukoma gali baigtis visišku aklumu, todėl labai svarbu ją anksti nustatyti profilaktinių akių patikrų metu.

• Padidėjęs akispūdis. Tai dažniausia glaukomos atsiradimo priežastis. Kai akies skysčio nutekėjimas sulėtėja arba sutrinka, skystis kaupiasi akyje ir padidina spaudimą, kuris ilgainiui žaloja regos nervą.


• Genetinis polinkis. Glaukoma dažnai pasitaiko šeimose, todėl paveldimumas yra svarbus rizikos veiksnys. Jei liga diagnozuota artimam giminaičiui, tikimybė susirgti padidėja.


• Amžius. Rizika susirgti glaukoma didėja su amžiumi, ypač po 40–60 metų.


• Akių anatominiai ypatumai. Pvz., siauras priekinės kameros kampas, didelis akispūdis ar tam tikros akies formos gali daryti įtaką ligos išsivystymui.


• Kitos ligos. Cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar arterinė hipertenzija gali padidinti glaukomos riziką, nes jos paveikia kraujotaką ir nervų mitybą.


• Akių traumos ar operacijos. Mechaniniai pažeidimai ar tam tikri chirurginiai gydymai gali sutrikdyti skysčių cirkuliaciją akyje.


• Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas. Tiek vietiniai (akių lašai), tiek sisteminiai (tabletės, tepalai) steroidai gali padidinti akispūdį ir sukelti glaukomą.

Nors padidėjęs akispūdis yra dažniausia priežastis, glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam spaudimui, todėl svarbu reguliariai tikrinti akis, ypač jei priklausote rizikos grupei.

• Lėtai blogėjantis regėjimas.


• Siaurėjantis regos laukas (pradžioje dažnai nepastebimas).


• Neryškus ar „rūku“ padengtas matymas.


• Spalvoti ratilai aplink šviesos šaltinius.


• Akių nuovargis ar diskomfortas.


• Galvos ar akių spaudimo pojūtis.


• Paraudusi akis (rečiau, bet galimas požymis).


• Staigus regėjimo pablogėjimas (sunkesniais atvejais).


• Pykinimas ar vėmimas, susijęs su stipriu akispūdžio šuoliu.

Daugelis šių simptomų gali pasireikšti tik pažengus ligai, todėl glaukoma dažnai vadinama „tyliąja regėjimo vagile“. Reguliarūs akių tyrimai – geriausias būdas apsisaugoti.

1. Akispūdžio matavimas (tonometrija). Matuojamas akies vidinis spaudimas – padidėjęs spaudimas dažnai yra vienas pirmųjų glaukomos požymių.


2. Regos nervo apžiūra (oftalmoskopija). Gydytojas specialiu prietaisu apžiūri regos nervo diską ir ieško požymių, rodančių jo pažeidimą (pvz., įdubimas, spalvos pokyčiai).


3. Regos lauko tyrimas (perimetrija). Atliekamas siekiant įvertinti, ar neatsirado regėjimo lauko praradimų – net jei pats žmogus jų dar nejaučia.


4. Ragenos storio matavimas (pachimetrija). Ragenos storis turi įtakos akispūdžio įvertinimui – plonesnė ragena gali klaidingai rodyti mažesnį spaudimą, todėl šis tyrimas svarbus tikslumui.


5. Kampo tarp rainelės ir ragenos vertinimas (gonioskopija). Padeda nustatyti, ar glaukoma yra atviro, ar uždaro kampo tipo, t. y. koks yra skysčio nutekėjimo iš akies kelias.


6. Regos nervo skaidulų tyrimai (OCT – optinė koherentinė tomografija). Tai labai tikslus ir neinvazinis būdas įvertinti regos nervo struktūrą bei ankstyvus jo pažeidimus.

Glaukoma dažnai aptinkama tik profilaktinių apžiūrų metu, todėl reguliarus akių tikrinimas, ypač vyresniame amžiuje ar turint rizikos veiksnių, yra itin svarbus.

Glaukoma gydoma siekiant sustabdyti arba sulėtinti regos nervo pažeidimą ir išsaugoti regėjimą. Kadangi jau prarasto regėjimo atkurti neįmanoma, gydymas nukreiptas į akispūdžio mažinimą – tai padeda apsaugoti dar nepažeistas nervo skaidulas. Štai pagrindiniai gydymo būdai:

1. Akių lašai. Dažniausiai skiriami kaip pirmo pasirinkimo gydymas. Jie padeda sumažinti akispūdį mažindami akies skysčio gamybą arba pagerindami jo nutekėjimą. Lašus reikia naudoti kasdien, dažnai visą gyvenimą.


2. Geriamieji vaistai. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti papildomi vaistai tabletėmis, ypač jei lašai nepakankamai veiksmingi arba būtinas greitas spaudimo sumažinimas.


3. Lazerinis gydymas. Lazerio procedūros (pvz., trabekuloplastika ar iridotomija) gali pagerinti skysčio nutekėjimą arba atverti uždarą kampą – dažnai atliekamos kaip alternatyva arba papildymas vaistams.


4. Chirurginė operacija. Jei nei lašai, nei lazeris nepadeda pakankamai, atliekama operacija – dažniausiai sukuriamas naujas kelias akies skysčiui nutekėti (pvz., trabekulektomija arba implantavimas dirbtinių kanalų).


5. Stebėjimas ir reguliarūs vizitai. Net jei akispūdis kontroliuojamas, pacientas turi reguliariai lankytis pas akių gydytoją, kad būtų sekama regos nervo būklė ir regėjimo laukas.

Glaukoma yra lėtinė liga, todėl jos gydymas dažnai trunka visą gyvenimą. Kuo anksčiau ji nustatoma ir pradedama gydyti, tuo daugiau regėjimo galima išsaugoti. Svarbiausia – laikytis paskirto gydymo režimo ir nevengti profilaktinių patikrų.

• Regėjimo lauko praradimas. Liga pirmiausia pažeidžia periferinį regėjimą, todėl žmogus ima nematyti šoninių vaizdų – tai apsunkina orientavimąsi, ypač vairuojant ar vaikštant.


• Centrinio regėjimo praradimas. Pažengus glaukomai, pažeidžiamas ir centrinis regėjimas – tampa sunku skaityti, atpažinti veidus, atlikti kasdienius darbus.


• Negrįžtamas aklumas. Jei glaukoma nediagnozuojama ar negydoma, regos nervas gali būti pažeistas nepataisomai, ir žmogus gali visiškai prarasti regėjimą.


• Nuolatinis akių skausmas. Ypač ūminės glaukomos atvejais, gali išsivystyti stiprus ir sunkiai pakeliamas skausmas, spaudimo pojūtis akyje.


• Regėjimo kokybės suprastėjimas. Net jei aklumas dar nepasireiškia, regėjimas gali tapti neryškus, atsirasti diskomfortas žiūrint į šviesą, sutrikti gylio ar kontrasto suvokimas.


• Kasdienio gyvenimo kokybės pablogėjimas. Dėl riboto regėjimo žmogus gali tapti mažiau savarankiškas, dažniau kristi, sunkiau orientuotis nepažįstamoje aplinkoje, o tai gali turėti psichologinių pasekmių (pvz., nerimą, depresiją).

Glaukoma vystosi tyliai, tačiau jos padariniai – itin rimti. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti šių komplikacijų arba bent jau sustabdyti jų progresavimą.

Nors glaukomos visiškai išvengti gali būti neįmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau daugelį atvejų galima laiku pastebėti ir sulėtinti ligos eigą. Svarbiausia prevencijos priemonė yra reguliari akių patikra – ypač po 40 metų ar jei šeimoje yra buvę glaukomos atvejų. Net jei nejaučiate jokių simptomų, profilaktinis vizitas pas akių gydytoją gali padėti nustatyti padidėjusį akispūdį ar regos nervo pakitimus anksčiau, nei atsiranda regėjimo pažeidimų.

Taip pat verta rūpintis bendra sveikata – kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, vengti rūkymo ir palaikyti aktyvų gyvenimo būdą, kad pagerėtų kraujotaka ir sumažėtų rizika regos nervui. Apsauga nuo akių traumų (ypač sportuojant ar dirbant pavojingomis sąlygomis) taip pat svarbi, nes pažeidimai gali paskatinti glaukomos vystymąsi.

Jei gydytojas paskyrė profilaktinius akių lašus ar kitą stebėjimą, labai svarbu to laikytis, net jei jaučiatės gerai – glaukoma dažnai vystosi tyliai. Trumpai tariant, pagrindinis kelias išvengti glaukomos žalos – rūpintis akių sveikata reguliariai, nelaukiant, kol atsiras pirmi požymiai.