Hipotonija

1. Pradinė stadija – epizodinis kraujospūdžio sumažėjimas, dažniausiai laikinas (pvz., po poilsio, nuovargio ar ilgo stovėjimo).


2. Ankstyva eiga – kraujospūdis linkęs būti žemesnis nei įprastai, bet organizmas dar geba prisitaikyti ir rimtesnių pasekmių nėra.


3. Nuolatinė hipotonija – žemas kraujospūdis išlieka dažniau, rodo, kad reguliaciniai mechanizmai nebeužtikrina normalaus spaudimo palaikymo.


4. Lėtinė hipotonija – ilgalaikė būklė, kai kraujospūdis stabiliai žemas, tampa nuolatiniu organizmo veiklos bruožu.

• Genetiniai ypatumai – kai kuriems žmonėms žemesnis kraujospūdis yra natūrali, paveldėta organizmo savybė.


• Konstituciniai veiksniai – jauni, liekni, fiziškai aktyvūs asmenys dažnai turi natūraliai žemesnį kraujospūdį.


• Fiziologinės būklės – kraujospūdis gali sumažėti miego metu, po fizinio krūvio, ilgo stovėjimo ar perkaitimo.


• Skysčių ir elektrolitų trūkumas – dėl nepakankamo skysčių vartojimo, gausaus prakaitavimo, viduriavimo ar kraujo netekimo.


• Širdies ir kraujagyslių ypatumai – lėtesnė širdies veikla ar sumažėjęs periferinių kraujagyslių tonusas.


• Hormoniniai pokyčiai – sumažėjusi antinksčių ar skydliaukės funkcija gali lemti žemesnį kraujospūdį.


• Vaistų poveikis – antihipertenziniai, diuretikai ar kai kurie kiti preparatai gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą.

Hipotonijos simptomai pasireiškia tada, kai žemas kraujospūdis nebegali užtikrinti tinkamos kraujotakos ir organų aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasitaiko:

• Silpnumas ir sumažėjusi energija


• Greitas nuovargis net po nedidelio krūvio


• Galvos svaigimas, ypač staigiai atsistojus


• Alpimo epizodai arba jų grėsmė


• Galvos skausmas, sunkumo jausmas galvoje


• Prasta koncentracija, dėmesio stoka


• Šalti galūnės, blyški oda


• Širdies ritmo pokyčiai (kartais juntami permušimai ar sulėtėjęs pulsas)


• Pykinimas ar bendras silpnumo jausmas po ilgo stovėjimo

1. Arterinio kraujospūdžio matavimas – kelis kartus, skirtingu paros metu, kartais atliekama paros kraujospūdžio stebėsena (Holterio metodas).


2. Elektrokardiograma (EKG) – širdies ritmo ir laidumo įvertinimui.


3. Echokardiografija – jei įtariama širdies struktūros ar funkcijos patologija.


4. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, biocheminiai rodikliai, elektrolitai, gliukozė, kad būtų atmestos anemija, elektrolitų disbalansas ar metaboliniai sutrikimai.


5. Hormonų tyrimai – skydliaukės (TSH, FT4) ir antinksčių funkcijos (kortizolio) įvertinimas, nes jų sutrikimai gali lemti žemą spaudimą.


6. Orto statinis testas – kraujospūdžio matavimas gulint ir atsistojus, padeda nustatyti ortostatinę hipotenziją.

Dažniausiai pradiniam ištyrimui pakanka kraujospūdžio matavimų, bendrų kraujo tyrimų ir EKG, o kiti atliekami pagal situaciją.

1. Gyvensenos korekcija – pakankamas miego režimas, reguliarus fizinis aktyvumas, vengimas ilgai stovėti vienoje vietoje.


2. Skysčių ir druskos vartojimas – rekomenduojama gerti daugiau skysčių ir, jei nėra kontraindikacijų, suvartoti šiek tiek daugiau druskos, kad padidėtų kraujo tūris.


3. Subalansuota mityba – dažnesnis, bet mažesnių porcijų valgymas, pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis.


4. Staigių padėties pokyčių vengimas – lėtai keltis iš gulimos ar sėdimos padėties, kad nesumažėtų kraujospūdis.


5. Kompresinės kojinės – gali būti skiriamos, jei dėl kraujo sankaupų kojose krenta kraujospūdis.


6. Vaistai – taikomi retai, tik esant sunkioms ar nuolat pasireiškiančioms formoms, kai kitos priemonės neefektyvios; juos paskiria gydytojas individualiai.

Ilgalaikė arba ryški hipotonija gali lemti įvairias komplikacijas, nes nuolat sumažėjęs kraujospūdis reiškia, kad audiniai ir organai gauna mažiau deguonies bei maisto medžiagų. Viena dažniausių pasekmių yra alpimai ir kritimai, kurie ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes gali baigtis traumomis ar kaulų lūžiais.

Dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į smegenis gali išsivystyti smegenų kraujotakos sutrikimai, pasireiškiantys galvos svaigimu, sąmonės praradimais ar net trumpalaikiais išemijos epizodais. Nuolat žemas spaudimas taip pat gali lemti širdies ir kraujagyslių komplikacijas, nes širdis turi dirbti intensyviau, kad užtikrintų kraujotaką.

Esant ryškiai hipotonijai, sutrinka vidaus organų perfuzija, todėl gali išsivystyti inkstų veiklos sutrikimai ar kitų organų pažeidimai. Labai retais, bet sunkiais atvejais gali ištikti šokas, kai kraujospūdis krenta kritiškai ir kyla grėsmė gyvybei.

Hipotonijos dažnai galima išvengti taikant paprastas kasdienes priemones, kurios padeda palaikyti tinkamą kraujospūdžio lygį ir gerą kraujotaką. Pirmiausia svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes dehidratacija yra viena dažniausių žemo kraujospūdžio priežasčių.

Taip pat naudinga laikytis subalansuotos mitybos, kurioje netrūktų vitaminų, mineralų ir, jei nėra kontraindikacijų, saikingai didesnio druskos kiekio. Didelę reikšmę turi reguliarus fizinis aktyvumas, kuris stiprina širdį ir kraujagysles bei padeda išvengti kraujospūdžio svyravimų.

Rekomenduojama vengti staigių kūno padėties pokyčių, nes jie gali sukelti staigų spaudimo kritimą ir galvos svaigimą. Be to, ilgo stovėjimo vienoje vietoje galima išvengti judant, lankstant kojas arba dėvint kompresines kojines, kurios padeda palaikyti tinkamą kraujo grįžimą į širdį.

Galiausiai, reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia anksti pastebėti galimas kraujotakos ar hormonų sutrikimų priežastis, kurios gali lemti hipotonijos atsiradimą.