Įgimtos moters lyties organų anomalijos

1. Embriono vystymosi pradžia – ankstyvoje vaisiaus stadijoje pradeda formuotis Müllerio (paramesonfriniai) latakai, iš kurių vystosi pagrindiniai moters vidaus lyties organai (gimda, kiaušintakiai, dalis makšties).


2. Latakų vystymasis ir diferenciacija – Müllerio latakai auga, skiriasi nuo kitų struktūrų ir pradeda jungtis vidurinėje linijoje.


3. Latakų sujungimas – abu latakai susijungia, sudarydami bendrą gimdos ir makšties pirmtaką.


4. Vidinės ertmės pertvarų rezorbcija – po susijungimo vidinė pertvara turi išnykti, kad susiformuotų vientisa gimdos ir makšties ertmė.


5. Galutinė organų formacija – susidaro gimda, kiaušintakiai, makštis ir kiaušidžių anatominė padėtis.


6. Sutrikimas bet kuriame etape – jei procesas sustoja ar vyksta netinkamai, atsiranda įvairios anomalijos: nuo pertvarinės gimdos, dvigubos gimdos, makšties atrezijos iki sudėtingesnių struktūrinių defektų.

• Genetiniai veiksniai – chromosomų ar pavienių genų mutacijos, turinčios įtakos lytinių organų formavimuisi (pvz., Turnerio sindromas, kitų chromosomų anomalijos).


• Embriono vystymosi sutrikimai – netinkamas Müllerio latakų formavimasis, jungimasis ar vidinių pertvarų rezorbcija.


• Hormonų disbalansas – sutrikusi motinos arba vaisiaus hormonų gamyba, lemianti netinkamą lytinių organų diferenciaciją.


• Aplinkos veiksniai nėštumo metu – toksinai, vaistai, infekcijos ar kiti žalingi poveikiai, galintys paveikti vaisiaus vystymąsi.


• Kompleksiniai daugiafaktoriniai mechanizmai – genetinių, epigenetinių ir aplinkos veiksnių sąveika, dėl kurios vystosi įvairios struktūrinės anomalijos.

Esminė priežastis – sutrikęs embriono reprodukcinės sistemos vystymasis, kurį gali lemti genetiniai arba aplinkos veiksniai, o dažniausiai – jų kombinacija.

• Menstruacijų sutrikimai – mėnesinės gali būti nereguliarios, labai skausmingos arba visai neatsirasti (pirminė amenorėja).


• Skausmas – apatinės pilvo dalies ar dubens skausmai, ypač menstruacijų metu, kai sutrinka kraujo nutekėjimas.


• Nevaisingumas ar vaisingumo problemos – sunkumai pastoti arba padidėjusi persileidimų rizika.


• Anatominiai pokyčiai – neįprasta makšties struktūra, jos nebuvimas ar pertvaros, kartais nustatomi tik ginekologinės apžiūros metu.


• Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – galimi, jei anomalijos spaudžia ar veikia gretimas organų sistemas.


• Atsitiktiniai radiniai – kai kurios anomalijos nustatomos tik atsitiktinai, atliekant ultragarsą ar kitus tyrimus dėl kitų priežasčių.

Požymiai gali būti lengvi arba ryškūs – nuo nepastebimų struktūrinių pakitimų iki sunkių vaisingumo ar menstruacijų problemų.

Įtariant įgimtas moters lyties organų anomalijas, diagnostika atliekama etapais, pradedant paprastais tyrimais ir prireikus taikant sudėtingesnius:

1. Anamnezė ir klinikinė apžiūra – vertinami menstruacijų sutrikimai, skausmai, vaisingumo problemos, atliekama ginekologinė apžiūra.


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – vienas dažniausių pirmo pasirinkimo tyrimų, leidžiantis įvertinti gimdos, kiaušidžių, makšties struktūrą.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – suteikia detalią dubens organų anatomijos vizualizaciją, ypač esant sudėtingoms anomalijoms.


4. Histerosalpingografija (HSG) – kontrastinis gimdos ir kiaušintakių tyrimas, dažnai naudojamas tiriant nevaisingumą.


5. Histeroskopija – tiesioginis gimdos ertmės apžiūrėjimas endoskopu, padedantis nustatyti vidines pertvaras ar kitus defektus.


6. Laparoskopija – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti apžiūrėti dubens organus iš vidaus, kartu gali būti atliekamos korekcinės intervencijos.


7. Genetiniai tyrimai – atliekami, jei įtariamas sindrominis anomalijų pobūdis (pvz., Turnerio sindromas).

Įgimtų moters lyties organų anomalijų gydymas priklauso nuo anomalijos tipo, jos sunkumo bei simptomų. Dažniausiai taikomos šios priemonės:

1. Stebėjimas – jei anomalija nesukelia simptomų ir netrukdo gyvenimo kokybei ar vaisingumui, gali būti tik stebima.


2. Medikamentinis gydymas – skiriamas tik kaip pagalbinė priemonė (pvz., skausmui ar menstruacijų sutrikimams mažinti), bet pačios anomalijos neišgydo.


3. Chirurginis gydymas – dažniausia priemonė: pertvaros pašalinimas gimdoje, makšties formavimas ar rekonstrukcija, netipiškai išsivysčiusių organų korekcija.


4. Minimaliai invazinės procedūros – histeroskopija, laparoskopija, leidžiančios koreguoti gimdos ar makšties defektus mažiau traumuojančiu būdu.


5. Pagalbinio apvaisinimo metodai – esant vaisingumo sutrikimams, gali būti taikomi IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje) ar kitos reprodukcinės technologijos.


6. Psichologinė ir emocinė pagalba – reikalinga, kai anomalijos turi didelį poveikį savivertei, intymiam gyvenimui ar motinystės galimybėms.


7. Kompleksinė priežiūra – gydyme gali dalyvauti ginekologai, chirurgai, endokrinologai, genetikai bei psichologai.

Įgimtos moters lyties organų anomalijos gali lemti įvairias komplikacijas, kurios priklauso nuo anomalijos tipo ir sunkumo:

• Menstruacijų sutrikimai – skausmingos mėnesinės (dismenorėja), visiškas jų nebuvimas (amenorėja) ar kraujo kaupimasis gimdoje bei makštyje (hematometra, hematokolpos).


• Skausmas – lėtinis dubens skausmas dėl sutrikusio menstruacinio kraujo nutekėjimo ar organų spaudimo.


• Nevaisingumas – dažna komplikacija, ypač esant gimdos anomalijoms ar makšties atrezijai.


• Padidėjusi persileidimų rizika – dėl netaisyklingos gimdos struktūros ar sumažėjusios jos ertmės.


• Nėštumo komplikacijos – priešlaikinis gimdymas, vaisiaus netaisyklinga padėtis, didesnė cezario pjūvio tikimybė.


• Infekcijos – kraujo sąstovis ar anatominių struktūrų pakitimai gali sudaryti sąlygas uždegimams.


• Psichologinės pasekmės – sutrikęs intymus gyvenimas, savivertės problemos, emociniai sunkumai dėl vaisingumo ar anatominių ypatumų.


• Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – jei anomalijos spaudžia šlapimo ar virškinimo sistemas.

Įgimtų moters lyties organų anomalijų visiškai išvengti neįmanoma, nes jos susijusios su genetiniais ir embrioniniais vystymosi sutrikimais, tačiau yra priemonių, kurios padeda sumažinti riziką arba užtikrinti ankstyvą nustatymą:

• Genetinė konsultacija – šeimoms, kuriose yra buvę įgimtų anomalijų ar genetinių ligų, rekomenduojami genetiniai tyrimai planuojant nėštumą.


• Sveika nėštumo priežiūra – būsima mama turėtų vengti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų), laikytis subalansuotos mitybos, vartoti gydytojo paskirtus vitaminus (ypač folio rūgštį).


• Apsauga nuo teratogenų – vengti vaistų, cheminių medžiagų ir kitų veiksnių, galinčių trikdyti vaisiaus vystymąsi.


• Infekcijų prevencija – skiepai ir tinkama profilaktika padeda išvengti infekcijų, kurios gali paveikti vaisiaus organų formavimąsi.


• Prenatalinė diagnostika – ultragarsiniai ir genetiniai tyrimai nėštumo metu leidžia anksti pastebėti galimas anomalijas.


• Ankstyva pogimdyminė diagnostika – naujagimių ir vaikų sveikatos patikros padeda laiku nustatyti anomalijas ir parinkti tinkamą gydymą.